Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Mirė žymus išeivijos atstovas

Bronius Nainys

Gruodžio 20 dieną JAV mirė buvęs Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkas, ilgametis žurnalo „Pasaulio lietuvis“ redaktorius Bronius Nainys. Jis ėjo 96-uosius metus.

„Drąsiai galiu teigti, kad buvo mano mentorius ir patarėjas. Susipažinti man teko pereitais metais Čikagoje. Jis mane iš pagrindų ištyrinėjo, kritiška akimi žiūrėjo, bet ant galo tapome draugais. Siuntė daug elektroninių ir paprastų laiškų buvo tikru patarėju daugeliu klausimų, nors ne su viskuo sutikdavo. Išėjo didis PLB kūrėjas, patriotas ir mentorius. Džiaugiuosi, kad galėjau su juo susipažinti“, –  sakė Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Dalia Henkė.

B. Nainys gimė 1920 m. lapkričio 15 d. Grikpėdžių kaime, Pašvitinio valsčiuje, Šiaulių apskrityje.

Likimai

Eiliuoti pradėjęs tremties vagone

Poeto, katalikiškos pogrindinės literatūros spausdintojo ir platintojo Jono Stašaičio pėdsakai

Daiva Červokienė

Jonas Stašaitis

Gruodžio viduryje Vilniuje, Genocido aukų muziejuje, paminėtas poeto, buvusio tremtinio, krikščionio pasauliečio, katalikiškos pogrindinės literatūros spausdintojo ir platintojo Jono Stašaičio (1921–2012), žmogaus, ištikimo Dievui, šeimai ir tėvynei, teisybės ir teisingumo principams, 95-osios gimimo metinės.

Biografijos štrichai

Jonas Stašaitis gimė Patolupyje, Raseinių r., ūkininkų šeimoje. Tėvai daug dainavo ir vaikus skatino, namuose kasdienio gyvenimo džiaugsmą ir skausmą lydėjo daina. 1940 metais Jonas baigė Raseinių gimnaziją, kurioje virė gana aktyvus gyvenimas, veikė įvairūs būreliai. Literatūros mėgėjų būrelyje J. Stašaitis buvo vienas veikliausių narių, redagavo šapirografu leidžiamą laikraštėlį „Jaunimo kelias“. Jo kūryba buvo spausdinama ir klasės leidžiamame pogrindiniame jumoristiniame laikraštyje „Kalatauka“. J. Stašaitis dar dalyvavo ir Raseinių ateitininkų kuopos veikloje. Gimnaziją baigė 1940 metais, kai sovietiniai tankai okupavo Lietuvą. „Viešpatie, žinau, kad Tavo planuose esu ne atsitiktinis, tu be prasmės juk nieko nedarai“, – tokiais žodžiais savo jaunystę apibūdino poetas tremtinys.

Likimai

Žymaus etnografo pėdsakai

Daiva Červokienė

Vacys Milius prie darbo stalo 1980 metais

Lietuvos nacionaliniame muziejuje vyko konferencija, skirta žymaus etnologo, profesoriaus, habilituoto daktaro Vacio Miliaus gimimo 90-mečio atminimui. Jis tyrinėjo materialiąją ir dvasinę Lietuvos kaimo kultūrą, etnologijos istoriją ir bibliografiją, daugiau nei 50 metų dalyvavo etnografijos ir kraštotyros ekspedicijose, buvo vienas Lietuvos liaudies buities muziejaus įkūrėjų, Visuotinės lietuvių enciklopedijos straipsnių autorius. Straipsnių paskelbė ir Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Suomijos, Ukrainos, Vokietijos, JAV ir Kanados moksliniuose leidiniuose. Redagavo daug Lietuvos istorijos etnologijos, kultūros tęstinių leidinių, parengė etnografijos šaltinių knygų. Jis rinko medžiagą ir „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikai“, buvo Lietuvių katalikų mokslo akademijos narys, 1997 metais apdovanotas Gedimino 4 laipsnio ordinu, Jono Basanavičiaus (1993), ir Lietuvos mokslo (2003) premijomis.

Kunigas Antanas Naudžiūnas – Akmenės Šv. Onos bažnyčios statytojas

Elena Gubovienė

Kun. Antanas Naudžiūnas Perfotografuotas bažnyčios muziejuje saugomas portretas

Gruodžio 19-ąją sukako 150 metų, kai gimė kun. Antanas Naudžiūnas, Akmenės Šv. Onos bažnyčios statytojas ir ilgametis klebonas. Už jį aukotos šv. Mišios, uždegtos žvakelės ir sukalbėtos maldos prie jo kapo.

Kun. Antanas Naudžiūnas gimė 1866 metų gruodį Pasvalyje. Jo vaikystė prabėgo Daujėnų parapijoje, Girsūdų kaime. Po to buvo mokslai, studijos kunigų seminarijoje. 1890 metais jis buvo įšventintas kunigu. Dirbo Lietuvos ir Latvijos parapijose. Į Akmenės bažnyčią atkeltas 1901 metais. Jis, kaip jaunas ir energingas kunigas, turėjo atgaivinti apmirusią parapiją, pakelti žmones ne tik dvasiniam gyvenimui, bet ir realiems darbams. Jau prieš jį parapijoje dirbę kunigai bandė tvarkyti griūvančią seną bažnyčią, jai priklausančius pastatus. Bet viskas veltui. Vienam pritrūkdavo sveikatos, kitam energijos, žmonių, o gal ir Dievo pagalbos.