2017 m. sausio 13 d.    
Nr. 2
(2219)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Ir šviesa, ir tiesa mūs žingsnius telydi...

Edvardas ŠIUGŽDA

Tai buvo 1991 metų sausį... Daugelis iš mūsų jau yra primiršę anų laikų grėsmę, o gal net ir pamiršę. Jau ir 30-mečiai to nežino, o 20-mečiai dar nebuvo gimę. O tada ten, pirmose gretose buvo kaip tik 20-mečiai ir 30-mečiai. Žuvo tada net trylika Laisvės gynėjų. Dauguma iš jų buvo būtent tokio amžiaus. Vienas, vyresnis, žuvo vėliau. Tad verta kalbėti, verta juos prisiminti. Verta žinoti, kad tada mes kovojome su malda širdyse, su dainomis lūpose. Kovojome visi kaip vieninga tauta, kurios žingsnius lydėjo ir šviesa, ir tiesa. Dar labiau verta kalbėti ir apie mūsų pasipriešinimą okupacijai. Per pirmąją sovietų okupaciją tauta neteko arti 40 tūkst. veikliausių žmonių – jie sušaudyti ar išvežti į Rusijos kalėjimus bei tremtį. Per nacių okupacijos metus sunaikinta apie 150 tūkst. Lietuvos žydų – daugiausia Vokietijos sukurtuose mirties lageriuose Lenkijoje, Estijoje, vietos getuose. Per antrąją sovietų okupaciją partizaniniame pasipriešinime ir Rusijos lageriuose žuvo ar mirė apie 200 tūkst., dar daugiau ištremtųjų, o apie 70 tūkst. buvo priversti emigruoti ir faktiškai prarado teisę sugrįžti į tėvynę. Visa tai turime žinoti. Ir turime tai įvertinti.

Praėjo jau daug laiko nuo partizaninio karo metų. Praėjo ir 26 metai nuo 1991 metų sovietinio maišto prieš Lietuvos nepriklausomybę. Galima sakyti, atėjo nauja karta. Rusija stiprina savo pajėgumus didžiojoje šalies dalyje, naujais ginklais aprūpinamas Kaliningradas. Tai pavojinga, ypač galvoje turint Rusijos siekį valdyti vis didesnes teritorijas. Galvoje turint didžiosios rusų tautos dalies paklusimą šovinistinėms idėjoms, imperialistiniams siekiams, tai verčia nerimauti. Tačiau ar mes būsime pajėgūs apsiginti dabar? Ar dabar esame saugesni? Taip, mūsų nepuola, mes stipriname savo saugumą. Padeda NATO kariai. Bet ar mūsų sąjungininkai, kuriais mes vis giriamės, pajėgūs mus apginti? Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sako, kad nepaisant kai kurių prognozių, jog Rusija Baltijos šalis galėtų užimti per 36–60 valandų, planai sudėlioti taip, kad pasipriešinimas būtų adekvatus bent iki tol, kol sulauktume rimtos sąjungininkų paramos. Bet svarbiausias klausimas yra, ne per kiek laiko mus užimtų ar neužimtų, – turi būti pasirengimas gintis ir atgrasymas, kad priešininkas nenorėtų imtis provokacijų ar platesnių veiksmų. Turime ruoštis hibridiniams ir klasikiniams karo veiksmams, turime turėti „ilgus nagus ir aštrius dantis“.

Yra svarbu įvesti visuotinę karinės tarnybos prievolę. 2015 metais, reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje ir Baltijos jūros regione, buvo grąžintas šaukimas į Lietuvos kariuomenę. Šiuo metu į kariuomenę kasmet šaukiama 3–3,5 tūkst. vaikinų nuo 19 iki 26 metų. Krašto apsaugos ministras mano, kad visuotiniam šaukimui per dvejus metus nebus suspėta pasirengti. Jo nuomone, visuotinis šaukimas Lietuvoje galėtų būti įvestas nuo 2021-ųjų, geriausiu atveju – nuo 2020-ųjų, o įvertinus visas aplinkybes, visuotinio šaukimo realiausia būtų tikėtis po 6–8 metų. Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis paskelbė, kad visuotinis vaikinų šaukimas į kariuomenę turi būti įvestas 2019 metais. Vadovaujantis šia sistema, būtų šaukiami tarnauti visi mokyklas baigę vaikinai, t.y. daugmaž 19–20 metų jaunuoliai – baigia mokyklą ir tarnauja Lietuvai. Jie greičiausiai tarnautų 9 mėnesius – dabar galiojanti sistema esą pasiteisino, tad pokyčių šioje srityje nenumatoma. Ilgainiui pereitume prie pakankamai teisingos sistemos, kai tam tikro amžiaus jaunuoliai žinotų, kad jiems teks tarnauti Lietuvos kariuomenei. Vadovaujantis šia sistema tarnauti kasmet pradėtų apie 6 tūkst. jaunuolių. Didesniam šauktinių skaičiui turi būti paruošta infrastruktūra. Įvedus visuotinę tarnybą, reikėtų daugiau jaunesniųjų karininkų, kurie apmokytų karo prievolininkus. Kariuomenės duomenimis, dabartinėmis sąlygomis kariuomenėje trūksta apie 400 tokių karininkų. Šauktinius reikėtų tinkamai aprūpinti, pradedant uniforma ir baigiant ginkluote bei ekipuote, o visos šios investicijos gali pakenkti šarvuočių, vidutinio nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemų ir kitos technikos įsigijimui.

Lietuva tampa dar saugesnė, kai kartu su kitomis Baltijos šalimis bei Lenkija susilaukia supratimo ir paramos iš NATO karinių struktūrų. Prieš dvi savaites Vokietijos Brėmerhafeno uoste pradėtas šimtų tankų, savaeigių pabūklų ir kitų karinių mašinų, atplukdytų iš JAV, iškrovimas. Artimiausiomis dienomis atgabenta karinė technika bus geležinkeliais vežama į dislokavimo vietas Lenkijoje ir Baltijos šalyse. Į Vokietiją atvyks 3,5 tūkst. amerikiečių 4-osios pėstininkų divizijos karių iš Fort Karsono bazės Kolorade. Ši amerikiečių tankų brigados perkėlimo į Europą operacija yra didžiausia nuo šaltojo karo pabaigos. Karinės technikos ir karių atvykimas žymi naujo etapo pradžią įgyvendinant operaciją „Atlantic Resolve“ („Atlantinis ryžtas“). Naujosios atsiųstos pajėgos pirmiausia susirinks Lenkijoje ir vėliau bus paskirstytos į septynias šalis nuo Estijos iki Bulgarijos, o jų štabas įsikurs Vokietijoje. Be to, JAV, Britanija, Vokietija ir Kanada šiemet į Estiją, Latviją, Lietuvą ir Lenkiją pasiųs keturis batalionus (iš viso apie 4 000 karių) – po vieną į kiekvieną šalį. Rotuojamų NATO pajėgų dislokavimas Rytų Europoje yra dalis Aljanso planų sustiprinti savo rytinio sparno gynybą ir atgrasyti potencialią Rusijos agresiją po to, kai 2014 metais aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą.

Pirmą metų šių metų savaitę pasirodė žinia, kad Lietuvoje įsikurs elitiniai JAV kariai. Amerikiečiai treniruojasi su Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgomis. Amerikiečius, pripratusius prie dykumų, kalnuotų vietovių, lietuviai moko kovoti mūsų sąlygomis, miškingose vietovėse. Susipažinimas su aplinka bei tinkamas kovinis pasirengimas kilus grėsmei leistų lengviau ir efektyviau priimti taktinius sprendimus. Juk tokių kovinių padalinių užduotys yra kitokios nei įprastos kariuomenės. Jų paskirtis – vykdyti žvalgybą, nustatyti kylančias grėsmes valstybei bei nurodyti taikinius, kuriuos reikia sunaikinti. Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgos neabejotinai turi ko pamokyti amerikiečius. „Lietuviški aitvarai“ dėl profesionalumo puikiai žinomi ir vertinami sąjungininkų, ypač po misijų Afganistane. Viešumoje pasklidusi informacija apie elitinius amerikiečių karius – žinia Lietuvos visuomenei, kad sąjungininkai yra čia, ir žinutė Rusijai, kad JAV laikysis savo įsipareigojimų. Tokios žinutės dabar yra ypač svarbios. Iš pradžių buvo planuojama, kad amerikiečiai kariai į Europą atvyks sausio pabaigoje, tačiau prezidentas Barakas Obama paspartino procesą, kad jo įpėdinis D. Trampas, perimsiantis valdžią sausio 20-ąją, negalėtų jo sustabdyti. Kitą savaitę, dar iki D. Trampo inauguracijos, bus pasirašyta sutartis dėl JAV karių statuso Lietuvoje. Prie tokių aplinkybių ir Rusija linkusi nusileisti. Praėjusią savaitę Rusijos Valstybės Dūmos gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Andrejus Krasovas pareiškė, kad JAV tankų brigados dislokavimas Europoje sutrikdys pajėgų pusiausvyrą, bet dėl šio Vašingtono žingsnio Maskvai nebūtina imtis kokių nors papildomų priemonių. Esą tai – kadenciją baigiančios JAV administracijos ir prezidento B. Obamos „naujametinė dovanėlė“, o jis „tik įprato žvanginti ginklais“.

Lietuva pastaraisiais metais itin susirūpino saugumu: atnaujinama ginkluotė, papildomi daliniai. Šiais metais tikimasi užbaigti formuoti antrąją brigadą „Žemaitija“. Numatoma atnaujinti sraigtasparnių parką, plėsti karinę infrastruktūrą. Lietuvos kariuomenė jau paskelbė apie naujausius planuojamus pirkimus, pavyzdžiui, raketines salvines ugnies sistemas „MARS“. Ir nors oficialios derybos kol kas dar nevyksta, Lietuva pradėjo konsultacijas dėl tokios įrangos pirkimo su Vokietijos, Norvegijos, JAV vyriausybėmis. Šiais metais Lietuvą pasieks pirmieji „Vilkai“ – pėstininkų kovos mašinos. Du batalionai – Algirdo ir Birutės, – sudarantys greitojo reagavimo pajėgų pagrindą, bus papildyti 88 kovos mašinomis iki 2021 metų. Tęsiami prieštankinių, priešlėktuvinių ginklų pirkimai. O oro erdvės apsauga, nuolat sulaukianti kritikos, bus sustiprinta vidutinio nuotolio gynybos sistemomis „NASAMS“. Jau kitąmet Lietuvos krašto apsaugos finansavimas turėtų pasiekti pažadėtus 2 proc. BVP. Tam reikia prie dabartinių 723 mln. pridėti dar apie 100 mln. eurų. Tačiau 2 proc. – minimali riba. Tai – tik leis užkamšyti spragas, atsiradusias dėl prasto kariuomenės finansavimo pastaraisiais metais, kai 2009–2014 metais išlaidos krašto gynybai buvo sumažintos iki neleistinai mažo dydžio – siekė vos 0,7 proc. BVP. Todėl negalima sustoti ir ties 2 proc., galbūt reikėtų pasiekti ir milijardo eurų išlaidų krašto apsaugai. Galima prisiminti, kad prieškario Lietuva krašto gynybai skyrė 6 proc. visų biudžeto lėšų.

Pastaruoju metu Lietuvai grėsmių daugėja. Vis dažniau tenka kalbėti apie kibernetinę gynybą dėl dažnėjančių atakų. Kibernetinės gynybos Lietuvos kariuomenėje stiprinimas turi būti vienas iš prioritetų. Būtina investuoti daugiau į žmones ir naujas technologijas – tiek į kibernetinių atakų atrėmimą, tiek į kibernetinius žvalgybinius ir kontržvalgybinius pajėgumus. Dėl Rusijos šnipinėjimo grėsmės Lietuvos institucijos stabdo duomenų centro kūrimą prie Vilniaus. Todėl kyla klausimas, ar galima pritarti naujoms mūsų valdžios politinėms iniciatyvoms? Pirmadienį Seimo Pirmininkas V. Pranckietis, susitikęs su Rusijos Federacijos ambasadoriumi Aleksandru Udalcovu, aptarė Lietuvos ir Rusijos dvišalių santykių aktualijas – Rusijos vaidmenį tiriant Sausio 13-osios bylą, branduolinio saugumo, dėl kaimyninėje Baltarusijoje, Astrave, Rusijos valstybinės branduolinės energetikos korporacijos „Rosatom“ statomos atominės elektrinės. Susitikime išsakytas susirūpinimas dėl situacijos Ukrainoje. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Audronius Ažubalis, reaguodamas į Seimo Pirmininko susitikimą su Rusijos ambasadoriumi, teigė, jog Europai ir transatlantiniams partneriams siunčiamas klaidingas signalas, kas Lietuvai yra svarbiausi partneriai. Jis stebisi, kad kai kurių valdančiosios koalicijos Seimo narių kalbos, jog sukurta tarpparlamentinių ryšių su Rusijos Dūma grupė, leis bendradarbiauti kultūros, mokslo ir technologijų srityse (ypač tuo savo suinteresuotumą rodo Seimo narys Antanas Vinkus). A. Ažubalis pastebi, kad toks bendradarbiavimas yra labai pavojingas. Negalime pradėti kalbos apie kultūrinį ir bet kokį kitą bendradarbiavimą, nekalbėdami apie Ukrainą ar Gruziją ir Kremliaus vykdomą agresiją tose valstybėse. Nustumti šiuos klausimus į šalį – būtent to siekia Rusija, o ambasadorius Vilniuje A. Udalcovas džiaugėsi Seime sudaryta Tarpparlamentinių ryšių grupe su Rusijos Federacija ir pažadėjo Maskvai perduoti, „kad ir mes (t.y. Rusija) turėtume paskubėti su analogiškos grupės steigimu Valstybės Dūmoje ir organizuoti mūsų parlamentarų susitikimą“.

Kasmet sausio viduryje vis pasipila pranešimų, kad toliau nagrinėjama Sausio 13-osios byla. Bet kas iš to? Ar nuo to mūsų mokyklos tampa patriotiškesnės? Ar mokiniai tampa krikščioniškesni? 1991 metų sausio 13-osios naktį dėl sovietų karių įvykdytų veiksmų prie Spaudos rūmų, Televizijos bokšto bei Lietuvos radijo ir televizijos pastato nužudyta 14 civilių. Nukentėjusiųjų šioje perversmo vykdymo byloje yra beveik 500. Ir šiais metais teismo posėdžiai Sausio 13-osios byloje yra suplanuoti iki 2017 metų gruodžio pabaigos. Dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui teisiami 65 asmenys, teisiamųjų suole sėdi tik du iš jų, kitų atžvilgiu procesas vyksta už akių. Dauguma teisiamųjų – Rusijos piliečiai. 1999 metais Sausio 13-osios byloje dėl antivalstybinių organizacijų kūrimo ir kitų nusikaltimų anksčiau kalėti buvo nuteisti šeši asmenys. Kaip būtų gerai, kad per Lietuvos radiją (dabar vadinamąją LRT radiją) būtų rengiamos laidos ir apie Sausio įvykiuose žuvusiuosius, ir apie partizanų aukas, ir apie Lietuvos miestelių tremtinius, kaip metodiškai tiksliai vyksta radijo laidos apie šteklius – žydų miestelius Lietuvoje. Tai – mūsų istorija. Bet lygiagrečiai bandoma pasakyti: lietuviai yra žydšaudžiai, tik dėl jų vyko holokaustas, ir lietuviai gali net ateityje taip elgtis, nes jie jau iš seno užprogramuoti... būti naciais. Taip netiesiogiai skleidžiama antilietuviška nuostata. Ar ne todėl per Lietuvos radiją ir televiziją vis mažėja patriotinių laidų? Kodėl siekiama pamiršti, kaip okupacijos metais buvo naikinami mūsų kaimai, žmonės? Kodėl siekiama nuslėpti, kad Lietuvos kaimus degino ir raudonieji partizanai, ir „Smerš“, ir NKVD daliniai. Siekiama pamiršti mūsų partizanus, tremtinius. Užtat vis labiau stengiamasi sukelti skandalą, kai kuri nors artistė sušunka „žydas“, iškeldama ranką – prieš ją pasipila komentarai, esą ji propagavo nacizmą. Kartais atrodo, kad gyveni ne Lietuvoje, o gal Irane ar Izraelyje. Kiek metų bus toliau silpninimas tautos atsparumas? Per 25 metus emigravo apie vieną milijoną žmonių. Ar tai nėra skaudūs praradimai? Jie silpnina ir mūsų, kaip valstybės, saugumą, silpnina ir mūsų vienybę, kurią aiškiai parodėme 1991 metų sausį...

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija