Bibliotekoje nutiesti tiltai tarp Lietuvos ir Šveicarijos
|
Bendra nuotrauka atminčiai su Jūrate
Jablonskyte-Caspersen (sėdi antra
iš kairės), jos šeimos nariais,
bičiuliais ir Pagėgių savivaldybės
viešosios bibliotekos bendruomene
|
PAGĖGIAI. Pagėgių savivaldybės viešoji biblioteka pakvietė kraštiečius bei miesto svečius į Šveicarijos lietuvių bendruomenės (ŠLB) kilnojamosios fotografijos darbų parodos Lietuvių Šveicarija pristatymą. Iš trijų dalių Šveicarijos lietuvių bendruomenės istorijos bei šiandieninės veiklos barų, Šveicarijos gamtos ir tradicijų sanklodos sudarytą ekspoziciją pristatė šios parodos koordinatorė, Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė, Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos narė, Kultūros komisijos pirmininkė, Pagėgių krašto garsintojo premijos steigėja pagėgiškė Jūratė Jablonskytė-Caspersen. Viešnios teigimu, ekspozicijos Lietuvių Šveicarija idėjos gimimą paskatino suvokimas, jog Lietuvos valstybės atkūrimas 1918 metais buvo milžiniškas Lietuvos žmonių, nepabūgusių prisiimti atsakomybės už visų mūsų ateitį, laimėjimas. Ši ekspozicija tiltas atgal į Tėvynę, netrukus minėsiančią 100-ąsias valstybės atkūrimo metines. Norime tautiečiams Tėvynėje papasakoti apie savo antruosius namus, apie tai, kad vietoj rūtos dažniau matydami edelveisą, vietoj kanklių ir lietuviškų dainų dažniau girdėdami jodleriavimą ir Alpių ragą, o vietoj Lietuvos lygumų regėdami snieguotas kalnų viršūnes, kasdien neišblėstamai kurstome meilės Tėvynei aukurą, pristatydama parodą kalbėjo J. Jablonskytė-Caspersen. Ji pasakojo, jog Pasaulio lietuvių vienybės dieną liepos 17-ąją kelionę po Lietuvą pradėjusi paroda Lietuvių Šveicarija per ketverius metus (nuo 2016 iki 2020-ųjų) aplankys įvairius Lietuvos miestus ir miestelius, papuošdama šiose vietovėse įsikūrusių kultūros centrų, muziejų, viešųjų bibliotekų, gimnazijų ir kitas erdves. Pirmumo teisė šios parodos eksponavimui suteikta tiems Lietuvos kampeliams, iš kurių yra kilę Šveicarijos lietuvių bendruomenės nariai ir parodos dalyviai.
Ekspoziciją sudarančiuose archyvinių nuotraukų pagrindu sukurtuose koliažuose bei autoriniuose Dianos Brunner, Eglės Dranevičienės, Danutės Gudauskienės, Laimos Jokimaitės-Tikuišienės, Ilonos Katkienės, Vilmos Kinčiūtės-Kern, Ritos Meyer, Felikso Ostapenko, Rimo Sukarevičiaus, dr. Lijanos Tagmann fotodarbuose atsiveria įstabi Šveicarijos lietuvių bendruomenės inicijuotų ir įgyvendintų tautinio tapatumo išsaugojimui skirtų kultūrinių, literatūrinių, visuomeninių, edukacinių darbų panorama. O ji plati ir iškili: periodinio leidinio Šveicarijos lietuvių žinios ir keturių istorinių Lietuvą, lietuvybę bei Šveicarijoje besilankiusius, kūrusius ar gyvenusius lietuvius aprašančių knygų leidyba, Lietuvai nusipelniusiems ir Šveicarijoje savo gyvenimo pėdas įmynusiems tautos šviesuoliams skirtų penkių atminimo lentų atidengimas Šveicarijoje, lituanistinių darželių-mokyklėlių Pagrandukas Ciuriche bei Ratas Ženevoje įsteigimas, Lietuviškos knygos klubo Ciuriche bei ŠLB mobiliosios bibliotekos įkūrimas, pirmosios ŠLB krepšininkų komandos subūrimas, gražia tradicija tapęs Vasario 16-osios, Joninių, Advento švenčių bei svarią išliekamąją vertę turinčių tarptautinių mokslinių lietuvybės puoselėjimui ir sklaidai skirtų renginių organizavimas įvairiuose Šveicarijos miestuose.
Pagėgių savivaldybės vyriausioji specialistė kultūrai Ingrida Jokšienė perdavė J. Jablonskytei-Caspersen renginyje negalėjusio dalyvauti mero Virginijaus Komskio šilčiausių linkėjimų puokštę, į kurią įkomponavo ir nevystančią šios šviesuolės meilę Pagėgiams bei Lietuvai simbolizuojančią atminimo dovaną keramikinę rankų darbo gėlę.
Lietuvos didžiai praeičiai, prasmingai dabarčiai bei gražiai ateičiai dedikuotą vakarą lietuvių liaudies dainomis nuspalvino tautiniu kostiumu pasipuošęs Pagėgių savivaldybės kultūros centro folkloro ansamblis Kamana, vadovaujamas etnografės Aksaveros Mikšienės. Šiemet savo veiklos 30-metį paminėjęs kolektyvas 2014 metais tapo J. Jablonskytės-Caspersen įsteigtos Pagėgių krašto garsintojo premijos laureatu. Šia ŠLB pirmininkės J. Jablonskytės-Caspersen premija nuo 2007 metų pagerbiami pagėgiškiai, savo aktyvia visuomenine, kultūrine, kraštotyrine, literatūrine veikla puošiantys bei garsinantys Pagėgių kraštą Lietuvoje ir pasaulyje. Tradiciškai garbingas Pagėgių krašto garsintojo vardas suteikiamas ir piniginė premija įteikiama kasmet organizuojamo didžiausio Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos metų renginio Pagėgių literatūrinio pavasario šventės Atidengsiu Tau žodį it širdį... metu. Daug metų Pagėgių savivaldybės viešajai bibliotekai vadovavusi Elena Stankevičienė dėkojo bibliotekos mecenatei J. Jablonskytei-Caspersen už nuoširdžią, ypatingu dėmesiu Pagėgių krašto bibliotekoms apgaubtą kultūrinę bičiulystę bei pristatė gausiai šią nepaprastai taurią, altruistišką asmenybę pagerbti atvykusius jos įsteigtos premijos laureatus.
Gėlių žiedus ir širdies gelmėse pajustus sveikinimo bei padėkos žodžius Jūratei dovanojo ne tik jos vardinius garbės ženklus pelnę pagėgiškiai, bet ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Pagėgių komiteto nariai bei mokslo keliu ją vedę krašto pedagogai. Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Ramutė Vaitkuvienė, laikinai einanti direktorės pareigas, dėkodama J. Jablonskytei-Caspersen už prasmingą gerosios atminties tiltus tarp Lietuvos ir Šveicarijos nutiesusį susitikimą bei įsimintiną meno vakarą, įteikė viešniai gėlių ir simbolinę, Lietuvos heraldikos ženklais ornamentuotą suvenyrinę dėželę su viduje paslėptu siurprizu lietuviškų saldainių rinkiniu.
Parodos Lietuvių Šveicarija atidarymo iškilmes vainikavo šilta bendrystės valanda neformalioje aplinkoje, apžiūrint Pagėgių bibliotekos darbuotojų parengtą J. Jablonskytės-Caspersen gyvenimą, veiklą ir ryšius su Pagėgių krašto bibliotekomis atspindinčią literatūrinę parodą bei skanaujant viešnios renginio dalyviams ir svečiams dovanotų šveicariškų vaišių.
Sonata Vitkutė,
Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos metodininkė,
skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja
Astos Andrulienės nuotraukos
© 2017 XXI amžius
|