2017 m. vasario 3 d.    
Nr. 5
(2222)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Kardinolui Audriui Juozui Bačkiui – 80 metų

Kardinolas Audrys Juozas
Bačkis Pivašiūnuose
Vido VENSLOVAIČIO nuotrauka

Vasario 1-ąją kardinolui Audriui Juozui Bačkiui sukako 80 metų. Vilniaus arkivyskupas emeritas, vienintelis Kardinolų kolegijos – Popiežiaus senato narys iš Lietuvos, ligi jubiliejinės sukakties buvo tarp Kardinolų kolegijos pilnateisių narių, galinčių rinkti Popiežių. Teisė rinkti Popiežių tradiciškai priklausydavo visiems kardinolams iki gyvos galvos. Popiežius pal. Paulius VI 1970 metų sprendimu vienus kardinolus išskyrė iš konklavos, įvesdamas taisyklę, tapusią nauja tradicija: kardinolai, sulaukę aštuoniasdešimties metų, nebedalyvauja konklavose. Konklavos balsavimo taisykles peržiūrėję ir pakoregavę popiežiai patvirtinto, jog teisė rinkti Popiežių priklauso Šventosios Romos Bažnyčios kardinolams, išskyrus tuos, kuriems dieną prieš Popiežiaus mirtį, arba dieną prieš Apaštalų Sosto vakavimo pradžią, jau būtų sukakę 80 metų. Kardinolas A. J. Bačkis, būdamas Vilniaus arkivyskupu metropolitu, du kartus dalyvavo Popiežiaus rinkimuose: mirus šv. Jonui Pauliui II 2005 metais ir popiežiui Benediktui XVI pasitraukus iš Petro Sosto įpėdinio pareigų.


Kunigui Stanislovui Stankevičiui suteiktas monsinjoro titulas

Alovės ir Ryliškių parapijų klebonas
mons. Stanislovas Stankevičius

Popiežius Pranciškus Alovės ir Ryliškių parapijų klebonui kun. Stanislovui Stankevičiui suteikė Jo Šventenybės kapeliono – monsinjoro titulą. Sausio 18 dieną šio titulo pažymėjimą monsinjorui įteikė Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas ir perdavė Popiežiaus pasiuntinio Lietuvoje – Apaštalinio nuncijaus arkiv. Pedro Lopeso Kvintanos (Pedro López Quintana) sveikinimus.

Kunigai, priėmusieji šį titulą, turi teisę liturginėse apeigose dėvėti juodą sutaną su violetiniais šilkiniais apvadais, violetinę šilkinę juostą bei juodą biretą su violetiniais šilkiniais apvadais ir kuokšteliu (plg. „Acta Apostolica Sedes“, 61 [1969], p. 338). Be to, jų vardas, pavardė ir įnkardinacijos vieta kasmet skelbiami žinyne „Annuario Pontificio“, o tikinčiųjų bendruomenė į juos gali kreiptis pagerbiančiuoju kreipiniu – Jūsų Prakilnybe (monsinjore).


Palaiminti mylintys

Sekmadienį, sausio 29 dieną, Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčioje, Kaune Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčioje ir Kauno Arkikatedroje melstasi už vaikus, patiriančius smurtą, prašyta Dievo pagalbos, kad vaikai šeimose būtų mylimi, bet ne žalojami, o šeimos susilauktų visos būtinos pagalbos. Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas Kauno Arkikatedroje drauge su tikinčiais irgi meldėsi už vaikus. Spausdiname Kauno Arkikatedroje sekmadienį pasakytą Kauno arkivyskupo homiliją.

Arkivyskupas Lionginas VIRBALAS

Jėzaus palaiminimai – vienas dažniausiai Bažnyčioje skaitomų Evangelijos tekstų. Jėzaus mokymo santrauka, naujasis įstatymas, Dievo karalystės pagrindas, laimės kelias – kokių tik apibūdinimų nerastume šiems Jėzaus žodžiams! Kalno pamokslo pradžią skaitome ne tik eilinį sekmadienį, bet ir Visų Šventųjų dieną, ją Bažnyčia siūlo skaityti per santuoką, taip pat laidotuvėse. Palaiminimai perteikia Jėzaus mokymo esmę, branduolį, todėl svarbūs visada – ir kai džiaugiamės, ir kai liūdime. Tik tai dar nereiškia, kad juos lengva suprasti. Dažniausiai aiškiname, ką reiškia būti dvasios beturčiais, kas yra liūdintys, romieji, taikdariai ir pan. Vis dėlto Jėzaus žodžių pradžia ir centras – „palaiminti“. Būtent tai pabrėžia Jėzus kviesdamas ir linkėdamas, kad būtume palaiminti, laimingi įvairiose situacijose ir įvairiais būdais. Jėzaus žinią vadiname Evangelija – Gerąja Naujiena, nes ji kalba apie laimę, nušviečia kelią į palaimintą gyvenimą. Visų pirma esame kviečiami būti palaiminti, o kai trokštame tokie būti, ieškome kelių net liūdėdami, alkdami, persekiojami.


Eucharistija persmelktas gyvenimas

Vatikano II Susirinkimas liudija, kad „iš Eucharistijos, kaip iš šaltinio, trykšta į mus malonė ir jos dėka veiksmingiausiai pasiekiamas žmonių pašventinimas Kristuje bei Dievo pašlovinimas, kurių kaip tikslo siekiama visais kitais Bažnyčios darbais“ (SC 10). Žmonių pašventinimas vyksta iš Eucharistijos tekančios malonės dėka. O kaip yra tada, kai žmogus ilgą laiką nedalyvauja Eucharistijoje?

Šią patirtį išgyveno garbingasis Teofilius Matulionis. Daug metų kalintas dėl neapykantos tikėjimui jis dalį įkalinimo laiko neturėjo jokios galimybės dalyvauti šv. Mišiose. Tiesa, kalėjime būta ir šviesesnių akimirkų, kai artimieji atsiųsdavo razinų. Jas išmirkęs pasigamindavo sunką, tinkamą Eucharistijai švęsti, o kvietinės duonos gabalėlį iškepdavo kiti kaliniai. Tai buvo brangiausia dovana, kuria už spygliuotos vielos Dievas guodė savo žmones.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija