|
Klaipėda atidarė kultūros sostinės metus
Žiemiška Klaipėda kartu su gausia miesto bendruomene, garbingais svečiais ir tūkstantine šventės savanorių komanda, pradėjo simbolinę Kultūros sostinės metų kelionę. Drąsi, ryški, šviesi ir ryžtinga tokia Klaipėda priėmė garbingą titulą iš Telšių, leisiantį dar aktyviau stiprinti kultūrinę miesto poziciją ne tik Lietuvos, bet ir Europos mastu.
Telšių rajono savivaldybės meras Petras Kuizinas oficialaus priėmimo Klaipėdos miesto rotušėje metu sveikino įsipareigojimus perėmusį merą Vytautą Grubliauską ir perdavė jam bei visai kultūros darbuotojų komandai tikrą žemaitišką rankų darbo dovaną. Dovanojame Jums šiltą, garuojančią duoną, simboliškai perduodami dar visai šviežią Lietuvos kultūros sostinės titulą. Tikimės, prisidėsime prie to, kad per šiuos metus netrūktų energijos idėjoms ir Jūsų šviečiantis uostas niekada neužšaltų, juokavo Telšių rajono vadovas.
Kilni misija
Klaipėdieti, perduok, kad neužšaltų ši misija kultūros sostinės atidarymo renginyje patikėta uostamiesčio gyventojams ir miesto svečiams. Anot renginio režisierės, choreografės Agnijos Šeiko, kultūros sostinės startui pasirinkta neįprasta renginio forma kelionė, kurios metu, nuo buvusios Šv. Jono bažnyčios vietos, kurios bokštas buvo aukščiausias statinys mieste, dažnai į uostą atplaukiančių laivų įguloms atstojęs švyturį, iki Klaipėdos piliavietės simboliškai perneštos namukuose įkurdintos mylimo miesto šviesos.
Sveikino ministrai
Iškilmingo vakaro pradžioje susirinkusius pasveikino miesto meras V. Grubliauskas perskaitęs Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio sveikinimą, kuriuo Klaipėda padrąsinta ne tik atverti kultūros uosto vartus, bet ir būti svetingu uostu kiekvienam atplaukiančiam laivui.
Tapimas kultūros sostine nereiškia, jog Klaipėdoje nebuvo kultūros iki tol arba jos nebebus 2018-aisiais. Klaipėda buvo ir lieka aiškiu kultūros švyturiu ne tik miestui, regionui, bet ir Lietuvai. Tikiu, kad Lietuvos kultūros sostinės mumyse bus tiek, kiek kiekviename iš mūsų bus tikėjimo, kad kultūra neišvengiama gyvenimo, tikėjimo ir vertybių dalis. Linkiu, kad kiekvienas klaipėdietis ne tik lauktų, kol kultūra ateis ir pasibels į duris, bet ir aktyviai kurtų, dalyvautų, susirinkusius sveikino Klaipėdos meras V. Grubliauskas.
Sveikinimo kalbas tarė Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson bei Ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius, kurie tapo Klaipėdos Lietuvos kultūros sostinės geros valios ambasadoriais.
Klaipėda tai miestas, turtingas istorine patirtimi, ypatingas kultūriniu kontekstu. Tinkamesnio miesto kaip Klaipėda šiam titului nėra, nes Klaipėda visada bangavo ypatinga, gyvastinga kultūra. Klaipėda kultūros, idėjų, kūrybinių audrų ir meno vėjų uostas, atviras svetingas ir beprotiškai kūrybingas. Linkiu, kad šis uostas niekada neužšaltų, sakė Kultūros ministrė L. Ruokytė-Jonsson.
Svarbiausia vieninga ir kurianti bendruomenė
Po sveikinimo kalbų, susirinkusiems įteikti šviečiantys namukai, kurių viduje klaipėdiečių piešti unikalūs bangolaužių Klaipėdos Lietuvos kultūros sostinės simbolio, vaizdai. Lydima šviečiančių smilgininkų, iš skirtingų gatvių ir skersgatvių vis papildžiusių gausią minią, bendruomenė patraukė į piliavietę, kurioje atpasakota Klaipėdos miesto istorija. 500 perneštų namukų priklijuoti ant 3 metrų dydžio bangolaužio ryžtingos ir drąsios Klaipėdos simbolio.
Namukų bei 3-6 metrų aukščio šviečiančių smilgų autorius šviesos menininkas klaipėdietis Linas Kutavičius.
Atidarymo renginys subūrė skirtingą ir įvairiapusę miesto bendruomenę: vaikų ir senjorų, mėgėjų ir profesionalų kolektyvus. Vieninga ir kurianti bendruomenė tokia renginio organizatorių šokio teatro Padi Dapi Fish idėja.
Vakare Turgaus gatvė, kuria minia keliavo į piliavietę, virto savotišku garso tuneliu daugiasluoksne muzikine instaliacija. Čia skambėjo įvairūs miesto garsai, Klaipėdos rašytojų, kūrėjų įgarsinti originalūs tekstai. Muzikinių kompozicijų autorius Kristijonas Lučinskas (Driezhas). Vakarą vainikavo smilgininkų formą atkartojantis įspūdingas fejerverkas.
© 2017 XXI amžius
|