2017 m. vasario 10 d.    
Nr. 6
(2223)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Dievui pašvęsto gyvenimo iššūkiai ir uždaviniai

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus su neseniai
jį aplankiusiais kapucinais iš Airijos

Popiežiaus Pranciškaus paraginimu vykusioje Viešpaties Paaukojimo liturginėje šventėje (vasario 2-oji – Grabnyčios), kurioje jau du dešimtmečius ypatingu būdu minimas Dievui pašvęstas gyvenimas, visame katalikiškajame pasaulyje buvo meldžiamasi už didįjį Bažnyčios turtą – brolius ir seseris vienuolius. Su giliu susirūpinimu prisimintas nuolatinis jų skaičiaus mažėjimas, sudėtinga dvasinių pašaukimų padėtis ypač sekuliarizuotame Vakarų pasaulyje. Kiek anksčiau, sausio 28 dieną, apie tai kalbėjo Šventasis Tėvas, susitikęs su Pašvęstojo gyvenimo institutų (vienuolių) kongregacijos plenarinės asamblėjos dalyviais, kurie tame susitikime nagrinėjo pasitaikančius įžadus davusių vyrų ir moterų atsimetimo nuo vienuolystės atvejus bei jų priežastis. Anot popiežiaus Pranciškaus, kuris pats priklauso jėzuitų vienuolijai, palankią įtaką pašaukimams pirmiausia daro rodomas geras pavyzdys. O priešinantis ištikimybės mažėjimui ir atsimetimams, reikia daugiau dėmesio ir pastangų skirti palydėjimo sunkumuose tarnystei.


Viskas išsipildo atsiduodant Dvasios vedimui

Kun. Vytenis Vaškelis

Jėzus atėjo į žemę, kad dieviškasis Apreiškimas taptų kūnu. Jo maistas buvo vykdyti Tėvo valią, ir Jis tai darė skatinamas nuolatinio Šventosios Dvasios patepimo inspiracijos (Lk 4, 18). Nors žmonijos išganyme Dievo Sūnaus atperkančioji auka yra esminė aukščiausios meilės dovana, bet visų ir kiekvieno žmogaus išgelbėjimas buvo negęstantis trijų vienintelio Dievo Asmenų troškimas bei nepakartojamas Jų harmoningos tarpusavio bendrystės rezultatas. Jei Tėvas nebūtų mums siuntęs savo Sūnaus, nebūtų Dievo Dvasios išsiliejimo ant Jėzaus, Gerosios Naujienos skelbimo ir Golgotoje įvykdyto Atpirkimo; niekada neišauštų Velykų pergalės rytas; neišdygtų mūsų tikrosios vilties prisikėlimo daigas, ir mūsų egzistencija negrįžtamai prasmegtų visiško beviltiškumo bedugnėje... Tačiau Jėzui apsireiškus bejėgiškai silpno žmogaus kūne, per žmoniją nuvilnijo nauja gailestingumo banga... Dievas pasirinko „kvailumo“ skelbimo kelią (1 Kor 1, 21), kad Biblijos dieviškoji išmintis pasiteisintų darbais per tuos, kurie tiki Nukryžiuotąjį bei visas savo viltis sudeda į Jo žodžių išsipildymą jų kasdienybėje, o paskui ir amžinybėje.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija