Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Gedimino kalne rasti paslaptingi palaikai

LNM archeologai (iš kairės): G. Grižas, V. Steponaitis, G. Petrauskas apžiūri aptiktus palaikus E. Vailionio (LNM) nuotrauka

Sausio 2–25 dienomis Vilniuje, Gedimino kalno aikštelėje, vykdant kalno tvarkybos darbus, Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) archeologų grupė atliko archeologinius tyrimus, kurių metu buvo aptikti keturių asmenų palaikai. Archeologai kelia hipotezę, kad tai galėtų būti 1863–1864 metų sukilimo dalyvių kūnai.

Lietuvos nacionalinio muziejaus Viduramžių ir naujųjų laikų skyriaus vyresnysis muziejininkas, archeologas Arūnas Kalėjus sakė: „Tyrimų metu aptikome penkis griautinius kapus, bet pilnai atidengėme ir ištyrėme du. Pirmame kape radome vieno žmogaus palaikus, o kitas kapas – grupinis, jame rasti trijų žmonių palaikai“. Archeologo teigimu, mirusysis buvo palaidotas be karsto, apipiltas kalkėmis, sprendžiant pagal kaulų padėtį – už nugaros surištomis rankomis. Antrajame kape rasti trijų vyrų palaikai, mirusieji irgi palaidoti be karstų, apipilti kalkėmis. Kaip sakė archeologas, du mirusieji palaidoti ant nugaros, vienas greta kito. Vienas iš jų, sprendžiant pagal kaulų padėtį, palaidotas už nugaros surištomis rankomis. Trečias mirusysis aptiktas paguldytas ant pilvo, skersai ant pirmųjų dviejų. Tyrėjo nuomone, tai rodo, jog mirusieji nebuvo palaidoti deramu būdu. Šalia vieno mirusiojo palaikų rastas sidabrinis medalionas, kuris buvo pagamintas XIX amžiaus viduryje. Šis radinys archeologams leidžia kelti hipotezę, kad mirusieji buvo palaidoti ne anksčiau nei XIX amžiaus antroje pusėje.

Svarbi sutartis su JAV

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Rukloje sveikina NATO bataliono karius Roberto Dačkaus (lrp.lt) nuotrauka

Prezidentė Dalia Grybauskaitė tikisi, kad gynybos sutartį su JAV Lietuvos Seimas ratifikuos skubos tvarka jau neeilinėje sesijoje vasario 14 dieną. Gynybos sutartis su JAV skirta pademonstruoti partneriams, kad Lietuva yra pasirengusi priimti NATO kolegas. Antradienį D. Grybauskaitė žurnalistams sakė: „Taip, aš paprašiau skubos. Tai reiškia, tikiuosi, kad bus neeilinėje sesijoje, norėtume užbaigti šį procesą kuo greičiau, kad parodytume ir pademonstruotume JAV ir kitiems NATO partneriams, jog Lietuva yra pasirengusi priimti NATO kolegas ir kartu vykdyti pasiruošimą šalies gynybai“. Susitarimas su JAV, apibrėžiantis šios šalies karių ir civilinio komponento bei jų šeimos narių statusą, teises ir pareigas Lietuvoje, neprieštarauja Konstitucijai, nes juo nėra numatoma steigti užsienio šalių karinių bazių mūsų šalyje. Prezidentė NATO partnerių įsitraukimą į Lietuvos gynybą įvertino kaip pakankamą, bet pažymėjo, kad, jei grėsmės didėtų, reikėtų papildomų priemonių.

Kuo Lietuvoje mėgaujasi „tikri vyrai“

Edvardas ŠIUGŽDA

Sausio viduryje Europos Tarybą pasiekė Lietuvos gėjų skundai, kaip „nedraugiškai“ esą Lietuvoje atsiliepiama apie homoseksualus ir kitas „mažumas“. Ir tai daro ne bet kas, o netgi Seimui ir valdančiajai politinei jėgai atstovaujanti parlamentarė, Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė. Pasirodo, interviu LRT televizijos laidai „Teisė žinoti“ lapkričio 27 dieną homoseksualumą ji tariamai „sulygino“ su rūkymu ir narkotikų vartojimu – iš jos pasakymo gėjai suprato, kad jie įvardyti kaip vedantys kenksmingą gyvenimo stilių. Nors komiteto pirmininkė į laidos vedėjos Ritos Miliūtės užsipuolimą patikslino, jog tai, ką pasirenka žmogus – homoseksualumą, rūkymą ar narkotikus, – daro laisva valia, ir todėl, nepaisant pasirinkimo, jį vis vien reikia gerbti, Lietuvos gėjams tai visgi pasirodė labai įžeidžiantis palyginimas ar sugretinimas, todėl laiko garbės reikalu atskleisti tikrąjį „homofobės“ veidą. Po jų savotiškų skundų Europos Taryboje buvo pradėti rinkta parašus po Belgijos parlamento nario konservatoriaus Pieto De Briuno (Piet De Bruyn) surašyta deklaracija, kurioje smerkiami šios Lietuvos politikės „homofobiški pasisakymai“ apie homoseksualumą. LGBTI (gėjų ir kitų seksualinių „mažumų“) teisių „gynėjas“ P. De Briunas savo deklaracijoje A. Širinskienę ragina ateityje susilaikyti nuo pareiškimų, „galinčių skatinti neapykantą ir diskriminaciją prieš mažumas“. Susipažinęs su tokia deklaracija, savo parašą pridėjo ir naujasis Lietuvos Seimo narys liberalas Simonas Gentvilas. Juk kodėl su džiaugsmu jos nepasirašyti, jei savo parašą pamatysi greta keleto kitų Belgijos, Lenkijos, Danijos, Švedijos, Estijos, Lenkijos, Italijos, Graikijos parlamentų narių parašų? Anot lietuviško liberalo, parlamentarė, užuot išaukštinusi homoseksualumą, šį seksualinės mažumos potraukį priskyrė „kenksmingam gyvenimo stiliui“. Juk tai – „tikra neteisybė“, ir visas pasaulis jau seniai įrodė, kad homoseksualumas yra sektiniausias bei pavyzdingiausias gyvenimo stilius! O toji atsilikusi politikė be jokios gėdos skleidžia piktus homofobiškus pasisakymus! Pasaulio pabaiga!!! Lietuvos liberalas, pasipiktinęs „atsilikusia“ Lietuvos politike, laiko garbės reikalu parodyti tikrąjį „homofobės“ veidą jau tarptautiniu lygiu. Todėl jis, pritardamas tikrųjų vyrų – Lietuvos gėjų lygos – inicijuotam kreipimuisi, pasmerkiant Lietuvos Seimo narės ir panašių „homofobų“ skleidžiamą „neapykantą“ gėjams, lesbietėms, biseksualams, transseksualams ir interseksualams, neabejodamas pasirašo, kad toji deklaracija būtų viešai perskaityta Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje. Tik visa laimė, kad Lietuvos konservatoriai, dar neseniai visais frontais bendradarbiavę su liberalais, nutarė laikytis sveiko proto ir, nepasirašydami po belgų konservatoriaus sukurpta deklaracija, nesisvaido užgauliais kaltinimais jiems neįtinkantiems Lietuvos politikams.

Mirė pirmoji Šiaulių garbės pilietė

Vasario 1 dieną, eidama 105-uosius metus, mirė advokatė, Šiaulių miesto Garbės pilietė Gražbylė Venclauskaitė. Ji gimė 1912 m. gegužės 31 dieną, augo įžymioje šeimoje, kurioje kiekvienas iš jos narių, o ir visi drauge sutapo su istorijos vyksmu ir įaugo į Šiaulių miesto ir visos Lietuvos buvimą ir raidą kaip neatsiejama jos dalis. Apie kiekvieną iš šios šeimos narių būtų galima daug kalbėti ir rašyti, kiekvienas iš jų yra savitas ir reikšmingas indėlis į Lietuvos kultūrą visais jos lygmenimis, o šiandien mes netekome Gražbylės, kurios asmenyje ir koncentruojasi visi šios šeimos darbai. Pragyventa sudėtinga epocha – dvi nepriklausomos Lietuvos, du pasauliniai karai, patirti pasiekimai ir nesėkmės, būta skaudžių netekčių, tačiau Tėvynės vizija buvo kelrodis visuose Gražbylės ir jos artimųjų gyvenimo vingiuose.

Vilniaus savivaldybės pozicija dekoratyvinių gatvių akcentų byloje: Vilnius – visiems!

Vilniaus miesto apygardos administracinis teismas sausio 30-ąją nagrinėjo rezonansinę gatvių dekoratyvinių akcentų bylą. Šioje byloje savivaldybė siekia, kad pernai Vilniuje įrengti devyni dekoratyviniai gatvių akcentai įvairiomis Vilniuje gyvenančių tautinių bendrijų kalbomis išliktų.

Savivaldybė laikosi pozicijos, kad teismas nepakankamai kruopščiai išnagrinėjo miesto savivaldybės bylos nagrinėjimo metu pateiktus argumentus. Be to, proceso metu nebuvo išklausyta Vilniuje gyvenančių tautinių bendrijų nuomonė, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkės nuomonė, kuri susitikime su Vilniaus miesto meru Remigijumi Šimašiumi užpernai rugsėjį pati išreiškė poziciją, kad į užsienio kalbą išverstų gatvių pavadinimų dekoratyvinės, unikalaus dizaino lentelės negali būti prilyginamos oficialiems gatvių pavadinimams. Vilniaus miesto meras sakė: „Vilnius yra atviras ir draugiškas įvairių tautybių žmonėms miestas. Pakabinome dekoratyvines gatvių pavadinimų lenteles, norėdami parodyti draugiškumą ir pagarbą Vilniuje gyvenančioms tautoms. Šis projektas tapo puikia miesto reklama Vilnių lankantiems turistams bei smagia atrakcija čia gyvenantiems įvairių bendrijų atstovams: lenkams, rusams, žydams, totoriams, karaimams, latviams, vokiečiams, islandams ar amerikiečiams“.