Pirmasis puslapis
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Likimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Telšių vyskupijoje

Žemaičių Kalvarijos dekanate

400 pagalvėlių

Rietavo seniūnijos moterų klubo narės su klebonu kun. Antanu Gutkausku prie pagamintos „produkcijos“

RIETAVAS. Šio Žemaitijos miesto tikintieji džiaugiasi sumaniu jauno klebono kun. Antano Gutkausko vadovavimu Šv. arkangelo Mykolo parapijai. Prieš penkerius metus šis nuoširdus kunigas, pradėjęs vadovauti didelei parapijai, belsdamasis į įvairių institucijų duris, suradęs rėmėjus, sutelkęs parapijiečius bei padedant įvairioms miesto organizacijoms, ėmėsi renovuoti, puošti bei gražinti šios istorinės šventovės išorę bei vidų. Pagrindinis klebono kun. A. Gutkausko tikslas buvo viską atnaujinti, nepažeidžiant istorinio bažnyčios autentiškumo. Ir tai pavyko. Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia pagražėjo, prašviesėjo, atjaunėjo, išlaikydama anų laikų istorinį vaizdą.

Atsaką į klebono kun. A. Gutkausko įdėtą triūsą parodė Rietavo seniūnijos moterų klubas, kurio darbščios ir talentingos narės pasiuvo net 400 minkštų, dailių pagalvėlių – violetinių ir rudų, o dvi iš baltos medžiagos, papuošdamos raudonomis širdelėmis ir mezginiais. Medžiagą pagalvėlėms parūpino klebonas kun. A. Gutkauskas. Į pagalvėlių vidų moterys įdėjo porolono, minkštų kailių... Nuostabias pagalvėles tikintieji galės pasidėti po keliais atsiklaupdami ar norėdami minkščiau atsisėsti. Idėja padaryti pagalvėles kilo moterų klubo narėms Palmirai Mikalauskienei ir Onutei Einikienei. Aktyviai pasidarbavo ir kitos rietaviškės – Virginija Lenkšienė, Elena Meškauskienė, Jūratė Pocienė. Visą mėnesį buvo triūsiama prie siuvimo mašinų, kol buvo pasiūtos minkštos ir dailios pagalvėlės. Kad jos nesivoliotų po bažnyčioje esančių suolų klauptais, prie suolų pritvirtinti specialūs pakabukai. Pasinaudojus pagalvėlėmis jas galima pakabinti, todėl nesusitepa ir netrukdo dirbti valytojams.

Vilkaviškio vyskupijoje

Lazdijų dekanate

Prisiminė du parapijos klebonus – kunigą ir vyskupą

Atminimo lenta vyskupui Augustinui Polikarpui Marcijevskiui ant Rudaminos bažnyčios sienos

RUDAMINA. Vasario 4-ąją, pirmąjį mėnesio šeštadienį, Švč. Trejybės bažnyčioje 31-ąjį kartą paminėtos kun. Juozo Zdebskio (1929 05 10–1952 09 21– 1986 02 05) žūties metinės. Diena buvo visai nežiemiškai rami, saulės spinduliais nuauksinta ir skaisčiai mėlynos dangaus mantijos apgobta. Maldininkus pasitiko puikiai suremontuota, tarsi balta alba papuošta šventovė. Viskas kartu liudijo, kad taip minima legendinio Tėvelio Juozo Ėmimo Dangun diena. Jis tikrai gyveno kitiems...

Šv. Mišias aukojo Punsko Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos vikaras kun. Marius Talutis, Višakio Rūdos Šv. vyskupo Stanislovo parapijos klebonas kun. Vidmantas Striokas. Dievo Žodį skaitė kunigo Juozo bendražygė vienuolė Birutė Žemaitytė. Punsko vikaras sakė pamokslą. Jis pirmiausia pasidžiaugė žinia, jog Dievo tarnas arkivyskupas Teofilius Matulionis šiemet bus skelbiamas palaimintuoju. Šis įvykis ne tik kviečia mus dėkoti ir šauktis užtarimo, bet dar labiau atsigręžti į savo tautos didvyrius, mokytojus, jais remtis, iškeliant jų pavyzdį, jų auką. Kun. M. Talutis minėjo, jog tiksliai nežinoma, ar kun. J. Zdebskis buvo pažįstamas su arkivyskupu Teofiliu, tačiau jis labai gerbė kankinius, meldėsi už juos ir arkivyskupą laikė didžiu žmogumi. Kun. J. Zdebskis artimai bendravo su tuometiniu vyskupu Vincentu Sladkevičiumi. O Kaišiadorių vyskupas T. Matulionis 1956 metais suteikė kun. V. Sladkevičiui garbės kanauninko titulą, 1957 m. gruodžio 25 d. Birštono klebonijoje konsekravo vyskupu, o šv. Jonas Paulius II 1988 m. liepos 28 d. paskyrė kardinolu. Kard. V. Sladkevičius sekė kankinio arkivyskupo Teofiliaus pavyzdžiu. Pamokslininkas džiaugėsi, kad Rudaminos parapijos šventovė gražiai nudažyta, pakeisti langai, stogas, dėkojo jos klebonui kun. Alfredui Nėniui, parapijiečiams, rėmėjams. Jam tai – didis stebuklas, čia jaučia Tėvelio J. Zdebskio ranką. Tai Jis padėjęs, kad šventovė taip gražiai suspindėtų. Gyvas būdamas, Tėvelis daug dirbęs, kad suspindėtų žmonių sielų šventovės, kad jie galėtų gyventi kartu su Kristumi. Kunigas Marius linkėjo būti drąsiems, prašyti šventųjų pagalbos, prašyti Tėvelio Juozo stebuklų ir nepamiršti jų užrašyti. Reikia, kad vyktų veikla, kad šventųjų užtarimas pagreitintų jų gyvenimo sklaidą ir pripažinimą. Kun. M. Talutis ragino prisiminti ir vienuolį dominikoną, Augustavo vyskupijos sufraganą vyskupą Augustiną Polikarpą Marciejevskį (1761 01 23–1784 02 08–1819 09 19–1827 10 19). Jo amžinojo poilsio vieta – priešais kun. J. Zdebskio kapą. Ant bažnyčios sienos yra pritvirtinta lentelė, kurioje lotynų kalba užrašyta apie šio dvasininko tarnystę Rudaminos parapijoje. Jis buvęs pirmasis iš Seinų vyskupų, nuoširdžiai rūpinęsis lietuvybės sklaida, norėjęs Rudaminoje atidaryti mažąją kunigų seminariją. Vėliau ji buvo atidaryta Seinuose. Čia mokėsi daug lietuvių – Antanas Tatarė, Justinas Staugaitis, Mykolas Krupavičius ir kiti, nutiesę kelią į Lietuvos atgimimą. Beje, P. Marcijevskis buvęs žemaitis iš Kretingos. Jo tėvai Simonas Marciejevskis ir Julija Titz buvo žydų kilmės, tapę krikščionimis. Iki krikšto būsimo vyskupo šeima vadinosi Eizikais. Kun. M. Talutis yra parašęs išsamų straipsnį apie vyskupą A. P. Marciejevskį. Jis spausdintas žurnale „Terra Jatwingezorum“ (2016, t. 8). Kun. M. Talučio iš lotynų kalbos išverstas užrašas ant Rudaminos bažnyčios sienos pritvirtintoje lentelėje: Čia ilsisi Augustinas Polikarpas Marciejevskis, Argos vyskupas, Augustavo vyskupijos sufraganas ir administratorius, Rudaminos klebonas. Sulaukęs 68 metų, mirties ištiktas 1827 m. spalio 19 d. Ateities kartos, mes perduodame jums, mūsų laikais Jį buvus didį ir vertą didžiausios šlovės. Kieno pėdos šią vietą palies, tegu pamaldžiai prašo Amžinojo atilsio šiai sielai. Pamokslininkas kvietė maldai, kuri atgaivintų mūsų gyvenimą, kunigo Juozo troškimą, jog žmonės pažintų Dievą. „Tegul jo auka, užtarimas, jo sėtas grūdas padeda eiti link šventumo“.

Kauno arkivyskupijoje

Kauno II dekanate

Bendruomenė pasiryžo statyti bažnyčią

KULAUTUVA. Vasario 1-ąją bendruomenei viešai pristatytas Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčios projektas. Laisvalaikio salėje susirinko gausus tikinčiųjų būrys. Parapijos klebonas kun. Ladislovas Baliūnas džiaugėsi, kad po ilgų diskusijų iš pluošto projektų pagaliau išrinktas vienas, sulaukęs didžiausio pritarimo. „Kulautuvos tikintiesiems labai reikia maldos namų“, – sakė klebonas.

Architektų grupės vadovas Darius Jakubauskas aiškino, kad šventovė bus pastatyta ant 2012 metais sudegusios bažnyčios pamatų, vaizdingame pušyne. Bažnyčia suprojektuota kryžiaus formos ir orientuojama prisilaikant senųjų tradicijų – pagrindinė jos ašis bus nukreipta iš rytų į vakarus.

Sklype išlikusi medinė varpinė, prie jos formų derės ir naujosios bažnyčios architektūra. D. Jakubauskas tvirtino, kad šešiakampė stogo konstrukcija padės tikintiesiems susitelkti arčiau altoriaus ir užtikrins gerą akustiką. Bažnyčios siluetas užbaigiamas šviesos bokštu-karūna, simbolizuojančia Švč. Mergelės Marijos karūnavimą. Bažnyčios choras įsikurs specialiame balkone. Šoninėse navose suprojektuota koplyčia ir krikštykla, pagrindinėje ašyje – altorius, šalia – sakykla ir kunigų sėdės. Planuojama įrengti dvi zakristijas: viena bus skirta kunigams, kita – vaikams. Bažnyčios grindims bus naudojamos deginto ir šlifuoto akmens juostos, sienų apdailai – natūrali mediena. Šventovė bus pritaikyta ir neįgaliesiems. Joje bus maždaug pusantro šimto sėdimų vietų.