Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimas Latvijoje, Jelgavoje

Inesė RATNIKAITĖ

Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis ir Jelgavos vyskupas emeritas Antonis Justas prie memorialinės lentos Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai Nuotrauka iš Siauliuvyskupija.lt

Vasario 18 dieną Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis dalyvavo Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjime Jelgavoje, Latvijoje.

Jelgavos Nekaltosios Mergelės Marijos katedroje 11 val. aukotos lietuviškos šv. Mišios, kuriomis labai džiaugėsi Jelgavos lietuvių bendruomenė. Eucharistijai vadovavo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, koncelebravo Jelgavos vyskupas emeritas Antonis Justas (Antons Justs) ir Šiaulių vyskupijos kurijos kancleris kun. Evaldas Alūza. Homilijoje Šiaulių vyskupas kreipė tikinčiųjų žvilgsnį į Evangelijoje aprašytą Išganytojo atsimainymą ant Taboro kalno. „Tai – žvilgsnis į mus, kokie mes būsime amžinojoje Tėvynėje“, – sakė ganytojas. Tačiau tarp Atsimainymo ir Prisikėlimo Kristui teko daug iškentėti. Kančia – ir mūsų gyvenimo palydovė. Šiandienos sekuliarizuotame, globaliame pasaulyje žmogui tenka susidurti su įvairiais iššūkiais, kurie neretai paklaidina. Matome tautiečius, suklupusius prie alkoholio, narkotikų, lošimų. Tai rodo, kokie silpni esame šioje kelionėje į Tėvo namus, todėl svarbu girdėti, ką sako Išganytojas: „Nuo manęs atsiskyrę, jūs negalite nieko nuveikti (Jn 15, 5)“. „Ar tauta, atstūmusi Dievą, gali tikėtis kažką nuveikti? Mūsų Dievas yra viso pasaulio Dievas. Jis ateina, kad turėtume gyvenimą (plg. Jn 10), turėtume džiaugsmą. Viskas skirta mums. Kokie esame neišmintingi, kai nenorime klausyti Jo patarimų. Nors gyvenime daug audrų, išmėginimų, tačiau mūsų laivo Kapitonas tas, kuris nutildo audras, gydo ligas ir prikelia iš numirusių. Turime pasitikėti Dievu, nes Jis – mūsų tikrasis šviesos spindulys. Sekime šventaisiais, atsisakiusiais savo valios dėl Dievo. Pasakykite, brangūs lietuviai, savo širdyse: „Nuo šios valandos nėra mano valios“. Šiandien maldoje kreipkimės į dangiškąją Motiną Mariją, prašykime šviesos, kad kartu su ja galėtume patikėti save Dievo valiai“, – sakė Šiaulių vyskupas.

Po šv. Mišių šventė tęsėsi Jelgavos Gederto Eliaso istorijos ir meno muziejuje. Jis įsikūręs garsiojoje Mintaujos (Jelgavos) gimnazijoje, kurioje mokėsi Lietuvos prezidentas Antanas Smetona, bei daug kitų garsių Lietuvos ir Latvijos šviesuolių, mokslo, meno ir politikos veikėjų. Ši aplinka, kur garsius auklėtinius primena atminimo lentos ant išorinės rūmų sienos, puikiai tiko pabrėžti ilgametį Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimą. Jam šventės metu buvo skiriamas didžiausias dėmesys.

Renginį organizavo Algimanto Burbos vadovaujama Jelgavos lietuvių kultūros draugija „Vytis“, lietuviškai dainai kvietė Dobelės lietuvių kultūros draugija, kuriai vadovauja Lidija Eizengrauda. Latvijos lietuvius su tautine švente sveikino Šiaulių vyskupas E. Bartulis, Jelgavos vyskupas Edvardas (Edvards) Pavlovskis, Jelgavos meras Andris Ravinšas (Andris Ravinš), Lietuvos ambasadorius Latvijoje Artūras Žurauskas, latvių, romų, ukrainiečių, lenkų, gudų bei rusų bendruomenių atstovai.

Meninę programą atvežė Ilmieros Abromavičienės vadovaujamas Šiaulių kamerinis choras „Bičiuliai“ (jis giedojo ir šv. Mišiose). Lietuviškai ir latviškai į susirinkusiuosius kreipėsi valstybinio Šiaulių dramos teatro aktorius Vladas Baranauskas.

Skambėjo tautinės lietuvių ir latvių dainos, poezijos posmai, sveikinimai.

Šiuo metu Latvijoje gyvena apie 33600 lietuvių, tai sudaro 1,4 proc. bendro gyventojų skaičiaus. Miestuose gyvena 52,8 proc. lietuvių, 47,2 proc. – rajonuose (kaime). Prasidėjus Atgimimui buvo atkurta ir lietuvių veikla Latvijoje. 1988 metų pabaigoje ir 1989 metų pradžioje savo veiklą atkūrė iki karo veikusios draugijos Liepojoje, Daugpilyje, Jelgavoje, Rygoje, Bauskėje. Kūrėsi naujos draugijos. 1991 m. birželio 12 d. įkurta Latvijos lietuvių bendruomenė (LLB), iki karo veikusios Latvijos lietuvių sąjungos veiklos tęsėja ir juridinių teisių perėmėja, jungianti visas šešias tuo metu veikusias lietuvių kultūros draugijas Latvijoje. Tais pačiais metais LLB buvo priimta į Pasaulio lietuvių bendruomenę. Šiuo metu LLB konfederacijos principu jungia devynias įvairiuose Latvijos regionuose veikiančias draugijas ir du skyrius: Liepojos lietuvių kultūros draugiją „Rūta“, Bauskės lietuvių kultūros draugiją „Dobilėlis“, Jelgavos lietuvių kultūros draugiją „Vytis“, Dobelės lietuvių kultūros draugiją, Rygos lietuvių kultūros tautinę draugiją „Rūta“, Jūrmalos lietuvių kultūros ir švietimo centrą, Valmieros lietuvių kultūros draugiją „Gintaras“, Jaunimo Sąjungą, Daugpilio lietuvių kultūros draugiją „Rasa“ (su skyriais Subatėje ir Ilūkstėje). Kuriasi dar kelios draugijos. Latvijos lietuvių bendruomenė (LLB) atstovauja visuose Latvijos regionuose gyvenantiems lietuviams. Draugijos yra savarankiškos organizacijos, vadovaujasi savo įstatais, pripažįsta ir vykdo Bendruomenės įstatus, veikia administraciniu teritoriniu principu (žr. http://www3.lrs.lt).

© 2017 „XXI amžius“