Audros laužė –
nepalūžom

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas „Naujajam amžiui“ skyrė 9000 eurų projektui „Audros laužė – nepalūžom“ „XXI amžiaus“ laikraštyje. vykdyti. Projekto rubrikos: „Akistata su Tėvyne“, „Dezinformacijos labirintuose“, „Eterio balsai iš anapus“, „Gailestingumas – lietuvių tautos bruožas“, „Kova be taisyklių“, „Laikas ir žmonės“, „Laisvės daigai nelaisvės tamsoje“, „Likimai“, „Nelietuviai – Lietuvai“, „Partizanų kovų ir disidentų darbų atspindžiai literatūroje“, „Slaptųjų tarnybų dokumentus pasklaidžius“, „Valstybės kūrėjai“, „Žmogaus dvasia – neįveikiama“.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Stebuklą prisiminus

Justas Arasimavičius

Iš kairės: vyr. skautininkai Ričardas Simonaitis ir dr. Julius Šalkauskas

Žmonėms, kurie teigia, jog netiki stebuklais, visada galima pasiūlyti atsigręžti į Lietuvos istoriją. Juk čia stebuklų tiesiog apstu.

Vienas jų, kad jau 99-ąjį kartą prisiminėme Vasario 16 dieną. Tai – mūsų valstybingumo stebuklas! Juk kas galėjo patikėti, kad daugiau kaip po 120 metų priespaudos, niekinimo ir kankinimų bevardis Šiaurės Vakarų kraštas atgims Lietuvos valstybe! Būrelis inteligentų, svajotojų, idealistų, vadovaujami dr. Jono Basanavičiaus, visam pasauliui pareiškė, kad 1918 metų vasario 16 dieną tautų žemėlapyje vėl atsiras senos garbingos valstybės vardas. Ir atsiras nepaisant kaimynų noro jį ištrinti iš valstybių istorijos puslapių.

Dr. J. Basanavičius po savęs paliko ne vieną stebuklą, todėl jo, kaip ir mūsų garsiausio karaliaus Vytauto Didžiojo, vardas bus gyvas, kol bus gyvas nors vienas lietuvis. Stebuklinga net ir Tėvynės patriarcho mirtis: dr. J. Basanavičius ir jo žmona mūsų ašarų pakalnę paliko vasario 16 dieną. Kokia simbolinė data! Ir net išeidamas šis iškilus valstybės veikėjas sugebėjo palikti paskutinį stebuklą – Vilniaus skautus ir savo globotinį, Tėvynės darbų tęsėją, legendinį Vilniaus skautų bei sportinio gyvenimo organizatorių, Vytauto Didžiojo gimnazijos mokytoją, vėliau ir Sibiro kankinį Praną Žižmarą.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Vasario 16-osios minėjimai žygiuose

Žygis Neries pakrantėmis, Rokantiškių piliakalniu

Pastebime pastangas Vasario 16-ąją minėti kitaip, įsimintiniau. 99-ųjų Lietuvos Nepriklausomybės metinių išvakarėse Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusioje diskusijoje „Valstybinės šventės. Ar (ne)mokame švęsti?“ ypač įsidėmėjau jaunos rašytojos, Ministro Pirmininko patarėjos švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Unės Kaunaitės mintį, kad bene labiausiai įsimenamos tos šventės, kuriose žmogus būna ne pasyvus stebėtojas, o aktyvus veikėjas nors ir eitynėse, medelių sodinime. Ir žurnalisto, renginių organizavimo agentūros „Pirmoji kava“ kūrybos vadovo, verslininko, televizijos laidų vedėjo Jogailos Morkūno mintį, kad šventė labai daug priklauso nuo į ją susirinkusiųjų ar „suvarytųjų“– norintieji švęsti tai ir darys, o ieškantieji priekabių, ras dėl ko lieti nepasitenkinimą…

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Atkurta Krašto apsaugos savanorių kuopa

Kaišiadorių savanorių kuopos kariai

KAIŠIADORYS. Vasario 16-ąją iškilmingos rikiuotės Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti metu čia oficialiai atkurta Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 208-oji pėstininkų kuopa – jau penktoji iš septynių 2016–2017 metais planuojamų naujų Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) kuopų. Kuopos atkuriamos stipinant šalies gynybinius pajėgumus. Atkurtoji kuopa priklauso KASP Dariaus ir Girėno apygardos Didžiajai 2-ajai rinktinei, dislokuotai Kaune. Kaišiadorių kuopos branduolys – į kuopą perkelti kariai savanoriai, kurie tarnybą iki jos atkūrimo atliko kitose rinktinės kuopose, išsidėsčiusiose Jonavoje ir Kaune. Kaišiadoryse 208-oji pėstininkų kuopa veikė nuo 1991 iki 2004 metų.

KASP Dariaus ir Girėno apygardos Didžiosios 2-osios rinktinės vadas pulkininkas leitenantas Vidas Grunda pažymėjo, jog savanoriai sulaukėparamos iš regiono viešojo ir privataus sektoriaus atkuriant kuopą – Kaišiadorių savivaldybė skyrė erdvias patalpas, o verslo atstovai prisideda KASP kariams įsikuriant naujosiose patalpose.

Valstybės kūrėjai

„Aš nepasidariau lietuviu, aš esu juo gimęs“

165-osioms Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio gimimo metinėms

Vilmantas KRIKŠTAPONIS

Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis

XIX amžiaus pabaigos – XX amžiaus pradžios sandūroje į lietuvių tautinio judėjimo gretas kartu su lietuvių valstiečių vaikais įsijungė ir iš nutautėjimo letargo pradėjusi busti lietuvių bajorija. Prijaučiančių lietuvių tautiniam judėjimui anuomet buvo ir iš kitataučių kilusių, bet Lietuvoje gyvenusių bajorų. Vienas iš jų – publicistas, dramaturgas lietuvių kultūros veikėjas, varpininkas Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis, kurio 165-ąsias gimimo metines minime šiemet.

Sena ši bajorų giminė. Anot Livonijos kronikų, XIV amžiuje jau minimas Jonas Landsbergis, vienuolis, kuris, neva, pavogęs komtūro žirgus, pabėgęs į Lietuvą ir prisijungęs prie pagonių. Legendoje teigiama, kad jį iš kelio išvedė gražios vienos lietuvaitės akys. Tad jis galėjo būti Landsbergių giminės pirmtakas, paskleisti savo pavardę šiuose kraštuose. Žinoma ir tai, jog XVII–XVIII amžių sandūroje šios giminės atstovai gyveno Vidurio Lietuvoje.

Žaizdos

Gojaus šilo šlamesy

Romas BACEVIČIUS

Prie paminklo žuvusiems partizanams. Jį sukūrė Romanas Kazlauskas ir Gvidutis Švenčionis

KRUONIS. Lietuvos Valstybės atkūrimo dienos išvakarėse, vasario 15 dieną, jau nuo 1990 metų Gojaus šile minimi partizaninio karo dalyviai, paaukoję savo gyvybes už Lietuvos Laisvę ir Nepriklausomybę. 1946 metais, naktį iš vasario 15-osios į 16-ąją, miške prie Kruonio, Astragų kaime, trys jaunuoliai, kurie norėjo iškelti Trispalvę, pateko į pasalą ir buvo sušaudyti. Tai – partizanai Jurgis Krušinskas-Žiedelis, Antanas Lekavičius-Gulbinas, Pranas Žukauskas-Šalmas. Kruonyje vykstantis kasmetinis renginys, skirtas atminti šiuos didvyrius ir visus partizaninio karo dalyvius, prasideda 17 valandą vyskupo Juozo Matulaičio aukojamomis šv. Mišiomis Švč. Mergelės Marijos, Angelų Karalienės, bažnyčioje. Ir šįkart Kaišiadorių vyskupas emeritas J. Matulaitis vadovavo šv. Mišioms, koncelebravo vyskupijos generalvikaras mons. dr. Algirdas Jurevičius, Darsūniškio klebonas kan. Petras Linkevičius ir Kruonio klebonas kun. Robertas Mikalauskas. Homilijoje mons. dr. A. Jurevičius kalbėjo apie tai, kad mūsų tauta ir valstybė turėjo daug išbandymų. Buvo laikas, kai ne tik neturėjome laisvės, bet atėmė kalbą, uždraudė raštą. Pasak monsinjoro, po daugelio metų išaušusi Vasario 16-oji dar nedavė Nepriklausomybės. Bet už tą dieną pasirašyto Akto matome konkrečius žmones, 20 vyrų, tarp kurių buvo dr. Jonas Basanavičius ir net keturi kunigai – Vladas Mironas, Alfonsas Petrulis, Justinas Staugaitis, Kazimieras Šaulys – ir kiti. Už mūsų laisvės stovi arkivyskupai Teofilius Matulionis, Mečislovas Reinys, vyskupas Vincentas Borisevičius, žuvę partizanai. Dar 1945 metais garbingasis arkivyskupas Teofilius Matulionis rašė, kad iš mūsų išplėšta Nepriklausomybė, ištisus metus kentėme nuo bolševikų ir enkavedistų priespaudos ir masinių žudynių bei trėmimų. Norėdami mus išlaisvinti iš bolševikų okupacijos, tūkstančiai mūsų brolių partizanų prarado gyvybes, kovodami už Tėvynės laisvę. Tūkstančiai savanorių tebelieja kraują, daug sūnų ir dukrų išsklaidyta. Tokia buvusi laisvės kaina. Pačiam arkivyskupui irgi keliskart teko prarasti laisvę ir atsidurti kalėjime, tremtyje. Bet ir ten jis visada kvietė pasitikėti Dievo gailestingumu, šauktis Jo pagalbos ir Švč. Mergelės Marijos globos, mūsų tautos globėjo šv. Kazimiero užtarimo, kad mūsų kenčiančios tėvynės ašarose skendintiems žmonėms sugrąžintų taiką ir laisvę. Pasak mons. dr. A. Jurevičiaus, prie mūsų laisvės prisidėjo ir tie partizanai, persikėlę per Nemuną ir ėję į Kruonį iškelti Trispalvės. Jiems buvo labai svarbi Vasario 16-oji, nors jie žuvo, bet prisidėjo, kad sulauktume Kovo 11-osios. „Nepamirškime, kad valstybė esame mes, – sakė monsinjoras. – Mes turime vykdyti tuos idealus, kurie buvo numatyti Vasario 16-ąją, branginkime ir puoselėkime savo laisvę“.

Valstybės kūrėjai

Gimnazijai – Stanislovo Narutavičiaus vardas

Daiva Gramalienė

ALSĖDŽIAI (Plungės r.). Dar 2016 m. gruodžio 22 d. Plungės rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą pakeisti Alsėdžių gimnazijos pavadinimą ir nuo 2017 m. sausio 1 d. ją vadinti Plungės r. Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazija. Nors ji šiuo vardu jau vadinama nuo sausio 1 dienos, oficiali pavadinimo keitimo šventė, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, vyko vasario 15-ąją.

Vasario 15-ąją į gimnaziją atvyko Lietuvos šaulių sąjungos vadas Liudas Gumbinas, Žemaitijos šaulių 8-osios rinktinės vadas Julius Svirušis ir jo pavaduotoja Dalia Ragauskienė, KASP Žemaičių apygardos 3-osios rinktinės vadas pulkininkas leitenantas Aristidas Gerasimavičius, KASP 303 kuopos vadas Audrius Rubežius, Alsėdžių seniūnė Danutė Repšienė, Alsėdžių seniūnijos bendruomenės pirmininkas Žydrūnas Purauskis. Renginiai prasidėjo nuo naujos lentos „Plungės r. Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazija“ atidengimo. Šią ceremoniją atlikti pakviesti Savivaldybės meras Audrius Klišonis ir gimnazijos direktorius Leonas Mockūnas, naują lentą pašventino ir Dievo palaimos visai bendruomenei linkėjo Alsėdžių klebonas kun. Tomas Žlibinas. Žemaitijos šaulių 8-osios rinktinės šauliai iššovė tris simbolines salves – už Lietuvos valstybę, Stanislovo Narutavičiaus gimnaziją ir Lietuvos Nepriklausomybės kovotojus.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Atnaujins Merkinės kryžių kalnelį

Rūta Averkienė

Merkinės kryžių kalnelio projektas

Varėnos rajono savivaldybė, siekdama tinkamai įamžinti Dainavos apygardos partizanų atminimą, planuoja atnaujinti ne tik Varėnos kraštui, bet ir visai Lietuvai svarbią teritoriją – Lietuvos partizanų ir jų rėmėjų memorialinį kompleksą – Merkinės kryžių kalnelį. Pokario metais jame buvo palaidota apie kelis šimtus nukankintų ir nužudytų partizanų, ryšininkų, rėmėjų, jiems pagerbti pastatyta beveik 200 kryžių. Čia nuo 1989 metų kasmet vyksta renginiai Lietuvos partizanams ir jų rėmėjams, tremtiniams ir politiniams kaliniams pagerbti, juose kalbama apie patirtas ir išmoktas skaudžias istorijos pamokas. Kasmet simboliniai laiko tiltai šioje vietoje suveda gyvuosius ir mirusiuosius kovotojus už Lietuvos laisvę.

Pernai savivaldybės administracija drauge su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru (LGGRTC) paskelbė atvirą Dainavos apygardos partizanų atminimo įamžinimo Lietuvos partizanų ir jų rėmėjų memorialiniame komplekse ir jo prieigose idėjos konkursą. Jam buvo pateikti du projektai – UAB „AEXN“ projektas „Atminties ratas“ bei architekto Laimio Kaziukonio projektas „Merkinės kryžių kalnelis“. Projektus vertinusi komisija, sudaryta iš Varėnos rajono savivaldybės administracijos, Kultūros paveldo departamento, LGGRTC bei Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos specialistų, atsižvelgė į pagrindinius kriterijus – pagarbą kultūros paveldo ir aplinkos apsaugos aspektams, sprendinių funkcionalumą, universalų viešųjų erdvių ir statinių pritaikymo pobūdį bei urbanistinės erdvinės struktūros kokybę. Geriausiai konkurso sąlygas atitikusiu bei pirmos vietos laimėtoju buvo išrinktas UAB „AEXN“ projektas „Atminties ratas“.

Likimai

Mirė partizanų ryšininkė

Partizanų ryšininkė Ona Jonaitytė-Bajerčienė-Ramunė

Vasario 21 dieną mirė Lekėčiuose gyvenusi partizanų ryšininkė Ona Jonaitytė-Bajerčienė-Ramunė. Ji buvo gimusi 1918 m. liepos 14 d. Lekėčių kaime. Baigusi pradžios mokyklą padėjo tėvams žemės ūkio darbuose. Nuo 1946 metų dirbo Lekėčių ambulatorijoje sanitare. Tada įsijungė į rezistencinę veiklą. Priesaiką davė Zygmantiškės miške dalyvaujant Sutkų klebonui kun. Juozui Pilipaičiui, partizanams Petrui Jurkšaičiui-Beržui, Pranui Basčiui-Dūmui, Aleksandrui Povilaičiui-Riešutui ir Kostui Zarankai-Bitei (Vėliau klebonas kun. J. Pilipaitis buvo areštuotas ir sustojo Sutkų bažnyčios statyba). Ona tapo Tauro apygardos partizanų ryšininke Ramune, padėjo partizanams medikamentais ir tvarsliava. Per savo giminaitę Albiną Baronienę, gyvenusią Kaune, išrūpino Žalgirio rinktinės, kuriai vadovavo Feliksas Žindžius-Tigras, štabui rašomąją mašinėlę. Ja buvo spausdinamas laikraštukas „Į laisvę“ ir platinamas žmonėms. 1951 metais enkavedistams aptikus partizanų bunkerį Rūdšilio miške, O. Jonaitytė-Ramunė buvo areštuota. Ilgiau kaip metus tardyta Kauno kalėjime, vėliau išvežta į Vilnių ir kalinta Lukiškėse. Paskui išvežta į Sverdlovsko persiuntimo punktą, o iš ten – į Maskvą. Gavo 10 metų bausmę ir po dviejų savaičių išvežta į Sangyro lagerį. Ten ilgai kankinta neišleidžiant į gryną orą, todėl labai sutino visas kūnas. Tada išvežta į Kengyro kalėjimą. Stalinui mirus amnestuota ir 1955 metų birželį paleista. Grįžusi 35 metus dirbo ambulatorijoje, dar šešerius metus būdama pensininke. Su vyru užaugino sūnų Kęstutį, susilaukė trijų vaikaičių ir trijų provaikaičių.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Įamžinti savanoriai

KAZLŲ RŪDA. Vasario 16-ąją Lietuvos valstybės atkūrimo dienos šventinio renginio metu miestelėnai po pamaldų Švč. Jėzaus Širdies bažnyčioje rinkosi prie Kazlų Rūdos savivaldybės viešosios bibliotekos pastato. Čia, istorinėje prieškario Kazlų Rūdos šaulių namų vietoje, buvo atidengta memorialinė lenta, skirta Kazlų Rūdos krašto Lietuvos kariuomenės savanoriams, žuvusiems 1919–1920 metais. Gausiai susirinkę šauliai, miestelėnai, renginyje dalyvaujantys garbūs svečiai, valdžios atstovai bylojo apie šios dienos ir šio įvykio išskirtinumą.

Atminimo lentos atidengimo iškilmės prasidėjo Lietuvos himnu. Po jo susirinkusiuosius pasveikino Kazlų Rūdos savivaldybės garbės pilietis ir vienas šios idėjos autorių bei iniciatorių A. B. Lelešius.