2017 m. kovo 3 d.
Nr. 9 (2226)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Stebuklą prisiminus

Justas Arasimavičius

Iš kairės: vyr. skautininkai
Ričardas Simonaitis
ir dr. Julius Šalkauskas

Iš kairės: skautas akademikas
Justas Arasimavičius
ir P. Žižmaro dukterėčia
teatrologė Gražina Mareckaitė
Kristijono Sipario nuotraukos

Skautai ir juos mylintys klausosi
Gražinos Mareckaitės pasakojimo
Jono Šerėno nuotrauka

Žmonėms, kurie teigia, jog netiki stebuklais, visada galima pasiūlyti atsigręžti į Lietuvos istoriją. Juk čia stebuklų tiesiog apstu.

Vienas jų, kad jau 99-ąjį kartą prisiminėme Vasario 16 dieną. Tai – mūsų valstybingumo stebuklas! Juk kas galėjo patikėti, kad daugiau kaip po 120 metų priespaudos, niekinimo ir kankinimų bevardis Šiaurės Vakarų kraštas atgims Lietuvos valstybe! Būrelis inteligentų, svajotojų, idealistų, vadovaujami dr. Jono Basanavičiaus, visam pasauliui pareiškė, kad 1918 metų vasario 16 dieną tautų žemėlapyje vėl atsiras senos garbingos valstybės vardas. Ir atsiras nepaisant kaimynų noro jį ištrinti iš valstybių istorijos puslapių.

Dr. J. Basanavičius po savęs paliko ne vieną stebuklą, todėl jo, kaip ir mūsų garsiausio karaliaus Vytauto Didžiojo, vardas bus gyvas, kol bus gyvas nors vienas lietuvis. Stebuklinga net ir Tėvynės patriarcho mirtis: dr. J. Basanavičius ir jo žmona mūsų ašarų pakalnę paliko vasario 16 dieną. Kokia simbolinė data! Ir net išeidamas šis iškilus valstybės veikėjas sugebėjo palikti paskutinį stebuklą – Vilniaus skautus ir savo globotinį, Tėvynės darbų tęsėją, legendinį Vilniaus skautų bei sportinio gyvenimo organizatorių, Vytauto Didžiojo gimnazijos mokytoją, vėliau ir Sibiro kankinį Praną Žižmarą.

Vasario 16 dieną, švęsdami 99-ąjį Tėvynės gimtadienį, visų Lietuvos skautų organizacijų skautai rinkosi į Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejaus kiemelį prisiminti amžinai jaunu likusio savo legendinio vado P. Žižmaro 110-ąsias gimimo metines.

Kaip į kiemelį sunkiai tilpusiems skautams priminė vyriausiasis Lietuvos skautų sąjungos skautininkas brolis Vydūnas Trapinskas, Lietuvos trispalvę turime kelti su tokia pat drąsa, tikėjimu ir pasididžiavimu, kokius turėjo Pranas Žižmaras, 1928 metais lenkų okupuotame Vilniuje keldamas lietuvių tautos vėliavą Gedimino pilies bokšte.

Ir vėliava kilo! Kartu kilo garbingų skautininkų rankų saliutas, brolių vyčių lazdos ir mažųjų skautukų pirštukai, atiduodami pagarbą „Tautiškai giesmei“, Lietuvos trispalvei ir primindami amžiną skautų priesaiką tarnauti Dievui, Tėvynei ir artimui. Su vėliava ir Tautos himno žodžiais Dievop kilo visų ten susirinkusiųjų širdys ir tegu jos niekada nenupuls žemėn.

Pakėlę Lietuvos trispalvę savo legendinio vado P. Žižmaro ir visos Lietuvos garbei, skautai visus susirinkusiuosius pakvietė į Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejaus patalpas apžiūrėti jų gyvenimus ir tarnystę atspindinčią nuotraukų parodą bei paklausyti teatrologės ir garsiojo skautininko P. Žižmaro dukterėčios Gražinos Mareckaitės pasakojimo apie savo dėdę. Įdomi buvo jos kalba! Net mažiausieji skautukai susikaupę klausėsi įspūdingų P. Žižmaro žygių istorijos ir pasakojimo apie legendomis apipintą garsiąją 1938 metų dvikovą kardais dėl įžeistos Lietuvos garbės (tikriausiai paskutinę tokią Europos istorijoje!). Garsiojo skauto dukterėčia prisiminė ir savo dėdės kančios kelius baisiuose Vorkutos lageriuose, kurie nutraukė šio legenda tapusio lietuvio jaunystę (į tremtį legendinis Vilniaus skautų vadovas išvežtas su pirmąja trėmimų banga 1940 metais).

G. Mareckaitės kalbą pagyręs Lietuvos skautų sąjungos Lietuvos Valdovų rūmų tunto vadas brolis Ričardas Simonaitis pakvietė visus neabejingus skautams susiburti ir bendromis jėgomis išleisti trečiajį šios autorės knygos „Debesų karžygys. Legenda apie Praną Žižmarą“ leidimą, o skautų širdžių ugnies sujaudinti tėveliai klausinėjo, kaip galėtų leisti savo vaikus į skautus – tegu ir jie bus ugdomi riteriškumo ir tarnavimo Tėvynei dvasia!

Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejaus darbuotojų pavaišinti arbata ir sausainiais, apžiūrėję skautiško gyvenimo akimirkų bei Antano Rimanto Šakalio skautiškosios tematikos pašto vokų parodą, dabarties riteriai skautai ir juos mylintieji išskubėjo toliau su tėvynainiais švęsti Lietuvos valstybės gimtadienio ir stengtis, kad Tėvynėje gyventi būtų geriau.

Lietuvos skautų sąjungos Akademinis skautų sąjūdis širdingai dėkoja Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejui ir jo direktorei Jolantai Paškevičienei už šiltą priėmimą po muziejaus stogu ir surengtą skautiško gyvenimo akimirkų parodą bei visiems broliams ir sesėms skautams iš visų skautiškų organizacijų už vienybę, dalyvavimą ir parodai atneštas nuotraukas.

Vilniečius ir Vilniaus svečius kviečiame užsukti į Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejų (Pilies g. 40) apžiūrėti skautiško gyvenimo nuotraukų bei skautiškosios tematikos pašto vokų parodą, kuri veiks iki vasario 28 dienos.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija