2017 m. kovo 10 d.
Nr. 10 (2227)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

„Švč. Mergelė Marija, Nuliūdusiųjų paguoda“ po restauracijos grįžo į Pivašiūnus

Rūta Evelina Šutinytė

Paveikslas „Švč. Mergelė Marija,
Nuliūdusiųjų Paguoda“ Pivašiūnų
bažnyčioje prieš restauraciją ir po jos
Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

Pivašiūnų „Švč. Mergelės Marijos,
Nuliūdusiųjų Paguodos“ paveikslo
sugrąžinimo į bažnyčią iškilmes
papuošė jaunosios parapijietės

Pivašiūnų „Švč. Mergelės Marijos,
Nuliūdusiųjų Paguodos“ paveikslas
sugrįžta į bažnyčią

Po daugiau nei metus trukusios restauracijos į Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos bažnyčią Pivašiūnuose vasario 20 dieną grįžo altoriaus paveikslas „Švč. Mergelė Marija, Nuliūdusiųjų Paguoda (Pivašiūnų Švč. Mergelė Marija)“ su karūnomis, aptaisais ir rėmu. Tai yra vienas iš seniausių ir meniškiausių šios šventovės dailės kūrinių, malonėmis garsėjantis ir tikinčiųjų itin branginamas Dievo Motinos atvaizdas. Sugrįžtančios Dievo Motinos paveikslo parapijiečiai labai laukė, o tos dienos rytinės šv. Mišias bažnyčioje paveikslo sugrįžimo proga aukojo klebonas mons. Vincas Baublys. Vidudienį pasitinkant paveikslą visi giedojo „O Marija, Pivašiūnų“.

„Stebuklingasis Švč. Mergelės Marijos paveikslas yra seniausias Pivašiūnų bažnyčios dailės kūrinys. Kasmet į Žolinės atlaidus jis sukviečia tūkstančius maldininkų. XIX amžiaus pradžioje pastačius medinę Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią ir Pivašiūnams tapus maldininkų traukos centru, stebuklingas paveikslas menine ir religine verte garsina ne tik šią šventovę, bet ir Pivašiūnus Lietuvoje ir pasaulyje. Džiaugiamės, kad šv. popiežiaus Jono Pauliaus II karūnuota Lietuvos Madona po restauracijos grįžta į istorinę vietą“, – sakė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė.

2016 metais Kultūros paveldo departamentas skyrė 50 611 € stebuklingojo paveikslo tyrimams, konservavimo ir restauravimo darbams, o Pivašiūnų parapija prisidėjo 1000 € suma. Visas pasirengimo darbams ir kitas išlaidas padengė parapija. Prieš restauravimą paveikslas buvo išimtas iš altoriaus. Atskyrus paveikslą nuo skydo su aptaisais, jo nugarinėje pusėje buvo rastas ypatingai retas užrašas: „Karo audrų apsaugota Pivašiūnų parapija restauruoja kaip po padėkai darydama atminimą“ su trumpa kūrinio restauravimo istorija, kurioje aprašomi 1943 metais atlikti darbai. Tuomet paveikslą restauravo prof. dailininkas Jonas Mackevičius, auksavimo ir sidabravimo darbus atliko Krupavičienės dirbtuvė Kaune. „Restauracijos darbus aprobavo ir leidimus davė Kaišiadorių Vyskupijos Vyskupas Teofilis Matulionis. Restauracijos darbų kaina – Paveikslo restauracijos darbai atsėjo 6000 Rm. (reichsmarkių) ir paveikslo rūbų paauksavimui 9000 Rm. Darbas ėjo laike karo pasaulinio. Parapija turėjo šiuo metu 6000 sielų“. Apie vėlesnes paveikslo restauracijas žinių neišliko.

„Labai džiaugiuosi, kad Pivašiūnų „Švč. Mergelės Marijos, Nuliūdusiųjų Paguodos“ paveikslas sugrįžta į Pivašiūnų šventovę po atliktų restauravimo darbų. Tai – svarbus įvykis tiek tikinčiųjų bendruomenei, tiek ir sakraliniam Lietuvos meno paveldui. Tai – kartu dovana artėjančiai arkivyskupo Teofiliaus Matulionio istorinei beatifikacijai. Noriu nuoširdžiai padėkoti Kultūros paveldo Departamentui prie Kultūros ministerijos, Valstybės įmonei „Lietuvos paminklai“, visiems tyrėjams ir restauratoriams už suteiktą galimybę džiaugtis atgimusiu Dievo Motinos paveikslu“, – sakė Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas.

Restauracijos darbams buvo pradėta ruoštis 2015 metų pabaigoje. Nemažai rūpesčių turėjo klebonas mons. V. Baublys. Siekiant patekti į restauravimo planą, reikėjo atlikti nemenką sumą parapijai kainavusius išsamius biologinius, cheminius, fizikinius ir fotogrametrinius tyrimus. Už parapijos išlaidas teko paveikslą išimti, transportuoti, atlikti kitus darbus. Restauravimo tarybos protokolu patvirtinta konservavimo ir restauravimo darbų programa ir metodika. 2016 metais skyrus lėšas, Manto Matuizos personalinėje dailės kūrinių restauravimo įmonėje, vadovaujant M. Matuizai, buvo pradėti paveikslo, rėmų ir aptaisų konservavimo-restauravimo darbai. Tapybos restauravimo darbus atliko aukščiausios kategorijos molbertinės tapybos restauratorius M. Matuiza. Daug pastangų ir kruopštaus darbo restauruojant šį unikalų meno kūrinį įdėjo metalo, medžio, rėmų ir auksuotės aukščiausios kategorijos specialistai. Ankstesnių restauracijų metu paveikslas ne kartą buvo valytas ir pertapytas storu dažų sluoksniu užtapant autentišką tapybą, taip pakeičiant paveikslo koloritą bei kompozicines detales. Nuosekliai šalinant užtapymus atidengtas ryškių spalvų ir aiškios kompozicijos barokinis profesionalaus XII amžiaus nežinomo dailininko kūrinys. Restauravus aptaisus ir rėmus vėl suspindėjo aukso ir sidabro blizgesys.

Parapijos lėšomis buvo pagaminta speciali apsauginė dėžė, į kurią patalpintas paveikslas „Švč. Mergelė Marija, Nuliūdusiųjų Paguoda“, užveriamas skydu, prie kurio pritvirtinti restauruoti paveikslo aptaisai. Visą šį unikalų kūrinį įrėmina autentiški restauruoti ir drožinėti rėmai.

Tikslių duomenų, kada ir kaip Pivašiūnų bažnyčioje atsirado Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas, nėra. Pasak pasakojimų, jį veikiausiai iš Turkijos ar kitų tolimų kraštų parvežė pirmosios Pivašiūnų bažnyčios fundatorius Jonas Klockis. Kiti pasakoja, kad jis rastas miške ir atneštas į bažnyčią arba kad jį padovanojo kažkoks ponas. Žmones itin stebino, kad paveikslas išliko per visas negandas.

Per 1988-ųjų metų Žolinės atlaidus kardinolas Vincentas Sladkevičius vainikavo malonėmis garsėjantį paveikslą šv. popiežiaus Jono Pauliaus II dovanotomis karūnomis ir suteikė jam Nuliūdusiųjų Paguodos titulą.

Pivašiūnų klebonas mons. V. Baublys džiaugiasi, kad Švč. Mergelės Marijos, Nuliūdusiųjų Paguodos, paveikslas į tą pačią vietą po restauracijos sugrįžo prieš arkiv. T. Matulionio beatifikaciją, o 2018 metais galėsime švęsti paveikslo vainikavimo 30-metį.

Nuotrauka iš Pivašiūnų parapijos archyvo

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija