2017 m. kovo 24 d.
Nr. 12 (2229)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Kai tarpsta gudrieji, sumanieji, išradingieji

Edvardas ŠIUGŽDA

Pirmadienį, kai jau buvo vos ne švenčiamas Sauliaus Skverelio vyriausybės šimtadienis, koalicijos partnerių pasitarime socialdemokratai ir „valstiečiai ir žalieji“ vos neišsiskyrė. Jau net konservatorių vadas siūlėsi ateiti į koaliciją su „valstiečiais“ vietoj socialdemokratų. Vis dėlto vakarop koalicijos lyderiai demonstravo vienybę ir žadėjo kartu dirbti toliau. Pasibaigus pusantros valandos trukusiam susitikimui premjeras S. Skvernelis sakė: „Kad ir susipykę labai nebuvome. Darbas vyksta toliau, buvo aptarti artimiausi uždaviniai, sesijos klausimai, kurie darbotvarkėje numatyti, buvo aptarta, kaip galima sklandžiau bendradarbiauti, priimti bendrus sprendimus, manau, galima konstatuoti, kad koalicija toliau dirba ir priima sprendimus, kurie reikalingi valstybei priimti“. S. Skvernelis aiškino, kad socialdemokratai rems urėdijų reformą, kuriai dar praėjusios savaitės Seimo posėdyje aršiai priešinosi, pasišaipydami iš aplinkos ministro Kęstučio Navicko parengto plano sutramdyti miškų prievaizdų siautėjimą, išparduodant Lietuvos turtą. Socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius dievagojosi, kad socialdemokratai urėdijų reformą remia, bet, norėdami „diskutuoti dėl turinio“, artimiausiu metu pateiks savo pasiūlymus, pastabas ir kartu su „valstiečiais ir žaliaisiais“ aiškinsis, „kur jų pozicijos išsiskiria“. „Bet kad socialdemokratai pasisako prieš bet kokią reformą, tai yra netiesa“, – tvirtino A. Butkevičius, lyg pamiršęs anos savaitės partiečių triukšmavimą Seimo posėdyje. Nepaisant koalicijos lyderių demonstruotos vienybės ir sutarimo, po susitikimo socialdemokratai išplatino pranešimą, teigiantį, kad „koalicija negali būti pagrįsta diktatu“.


Nacionalinės kultūros ganyklų ypatumai

Povilas Urbšys

Visais laikais kultūra buvo neatskiriama nuo doros. Deja, kai imame kalbėti apie didį mūsų kultūros puoselėtoją, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovą Gintautą Kėvišą, visa tai virsta farsu.

Tampa padoru taip įsukti milijonines mokesčių mokėtojų pinigų sumas į garsiosios scenos rekonstrukciją, kad dešimtmetį prokurorai negalėtų atpainioti, kiek tai susiję su aitvarais, padauginusiais teatro vadovo turtus.

Tampa etiška iš valstybinės kultūros įstaigos banko sąskaitos legaliai perpumpuoti šimtatūkstantines sumas į vadovo sūnaus įmonės sąskaitą, iš kurios po kurio laiko sūnus rūpestingam tėveliui atseikėja dalį gautų pinigų už vertingas konsultacijas.

Ir visa tai daroma ne dėl savęs, o dėl kultūros. Tik nežinia, iš kur atsirado tokia „nesusivokianti“ kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson, kuri ėmė ir suabejojo tokiu Gintauto Kėvišo pasiaukojimu Lietuvos nacionalinei kultūrai. Ji net išdrįso nekreipti dėmesio į Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinės direktorės Rūtos Prusevičienės, Lietuvos nacionalinio dramos teatro generalinio direktoriaus Martyno Budraičio, Nacionalinio Kauno dramos teatro generalinio direktoriaus Egidijaus Stanciko ir Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų Fausto Latėno, Algirdo Martinaičio, Zbignevo Ibelhaupto, Rūtos Rikterės įspėjimą, kad toks jos elgesys su generaliniu direktoriumi G. Kėvišu „nepadeda kultūros plėtrai, jos meninio lygmens kėlimui“ ir gali sukelti egzistencinę grėsmę mūsų kultūrai... Ministrė viešai pareiškė: „Nacionalinių kultūros įstaigų vadovams turi būti keliami patys aukščiausi etikos reikalavimai. Šis tyrimas parodė, kad ponas Kėvišas šių etikos reikalavimų nesilaiko. Konstatuoju, kad jis prarado mano pasitikėjimą ir turi trauktis iš pareigų“.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija