Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Nuomonės
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Pristatyta penktoji prelato poezijos knyga

Knygos autorius prel. Vytautas Steponas Vaičiūnas ir Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė

Prelatą sveikina klierikai

Kovo 30 dieną Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejuje, pristatyta prelato profesoriaus Vytauto Stepono Vaičiūno OFS poezijos knyga „Amžinybės pėdsakai“.

Renginys pradėtas VDU magistrantės Aistės Mikutytės smuiko melodijomis. Paskui keletą savo eilėraščių iš naujojo rinkinio perskaitė pats autorius. Muziejaus direktorė poetė Aldona Ruseckaitė prelatą vadino poetu, o jo kūrybinį palikimą – kitiems paliekamais turtais. Iš tiesų, tai jau penktoji prelato poezijos knyga („Kad Amžinybė būtų netuščia“, 2013, „Tau atviras Dangus“, 2014, „Pažvek Dievybei į akis“, 2015, „Dievo meilės dovana“, 2016), atstovaujanti pastarąjį dešimtmetį atgijusiai lietuvių dvasininkų sakralinei poezijai. Prelatas išleido dar dvi kitas knygas („Prisimenent prelatą Antaną Rubšį“, 2005, „Pamokslų rengimas ir retorika“, 2007).

Naujosios knygos redaktorius, poetas ir rašytojas Robertas Keturakis pastebėjo, jog prelato Vytauto eilėraščiai artimi visiems žemumos ir aukštumos gyventojams. Juose tarsi dvasinė siela norėtų paguosti mūsų kūnišką laikinumą. R. Keturakis, teigdamas, kad prelato eilėraščiuose esama nutylėjimų, kurie kartais daugiau pasako už žodžius, sakė, jog žmogus jo eilėraščiuose nėra vienpusis, jis yra paslaptingas ir laikinas. Pasak R. Keturakio, dvasininkų kūryba labai sutrikdė literatūrologus. Religinę poeziją kurti yra sunku, nes jos kūrėjai turi būti giliai tikintys ir išgyvenę visa tai, ką rašo. R. Keturakis teigė skaitantis prelato eilėraščius ir matantis, kad mintis dar nebaigta, bus tęsinys, pastebėjo, kad prelatas jau rašo ir vaikams – o tai turi ypatingą reikšmę.

Pats prelatas skaitė savo eiles ir kalbėjo, jog prašo Dievo ne sau garbės, bet dvasinės naudos kitiems. „Raštai pasilieka, gal ir ateityje kas juos skaitys“, – sakė prel. V. S. Vaičiūnas.

Pasaulio lietuvių centro direktorius ir šios knygos leidėjas Valdas Kubilius kalbėjo, jog skaitydami šią poeziją galime rasti atsakymus apie savo gyvenimo prasmę. Tai tarsi teologinis vadovėlis permąstyti savo gyvenimui. „Pasaulis sumišęs, perkainojamos vertybės, tauta išssivaikšto, jaučiamės bejėgiai – o ši kūryba kaip mažas švyturėlis šioje aplinkoje“, – sakė V. Kubilius.  

Pabaigoje Kauno kunigų seminarijos klierikai pagiedojo giesmę „Viešpats pakrantėj stovėjo“, o arkivyskupas Sigitas Tamkevičius dėkojo prelatui už eilėraščius, pasidalijimu tuo, kas žmogų veda aukštyn, o R. Keturakiui – už gilias recenzento įžvalgas, kurias ne poetams būtų sunku įžvelgti.

Eilėraščių iš naujos knygos skaitė ir aktorė Olita Dautartaitė. Pabaigoje autorius buvo pasveikintas didelio bičiulių būrio.

Romas Bacevičius

Zenono BALTRUŠIO nuotraukos

© 2017 „XXI amžius“