2017 m. gegužės 5 d.
Nr. 18 (2235)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Valstybės kūrėjai

Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarai

Petras Klimas

Tęsiame artėjančiam Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo šimtmečiui skirtą 1918 m. vasario 16-osios akto signatarų biografijų ciklą, rodantį signatarų indėlį į valstybės kūrimą ir jų pasiaukojimą tautai. Biografijos parengtos pagal Aigustės Vykantės Bartkutės medžiagą.

Petras Klimas

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Petras Klimas gimė 1891 m. vasario 23 d. Kušliškių kaime (dab. Marijampolės r.), valstiečių šeimoje. Mokėsi Liudvinavo ir Kalvarijos pradinėse mokyklose, nuo 1901 m. – Marijampolės gimnazijoje. Ją baigęs 1910 metais įstojo į Maskvos universiteto Teisės fakultetą. Gavęs teisininko diplomą, 1915 metais atvyko į Vilnių.

Dar būdamas studentu, P. Klimas tapo Lietuvių mokslo draugijos nariu. Jo vadovaujama lietuviškoms mokykloms skirtų vadovėlių rengimo komisija prie Lietuvių mokslo draugijos per trumpą laiką parengė ir išleido apie penkiasdešimt įvairių mokymo leidinių. Pats P. Klimas parašė vadovėlį „Lietuvių kalbos sintaksė“ ir sudarė chrestomatiją „Skaitymai lietuvių kalbos pamokoms“.


Valstybės kūrėjai

Gimnazistų likimai

Pogrindinė Eržvilko gimnazijos gimnazistų organizacija – Napaleonas Lukošius-Jaunutis, Apolonija Liekytė-Šaka, jos brolis Vladas Liekis-Sakalas, Feliksas Narbutas ir Petras Girdzijauskas-Paulius Švirinas (visi –VI klasės gimnazistai, tik Apolonija – iš VII klasės) – buvo Jūros srities ir Butageidžio štabų bei partizanų būrių ryšininkai. 1949 m. vasario 15 d. vakare V. Liekis-Sakalas,VI klasės seniūnas, pakvietė pasitarti kitus į savo nuomojamą butą miestelyje, kuriame gyveno kartu su sese Apolonija. Paaiškėjo, kad valstybinės šventės – Vasario 16-osios – dieną numatyta pagaminti ir iškelti Eržvilko miestelyje, garnizono bataliono štabo ir stribyno panosėje (svarbiausia – didžiajame Eržvilko piliakalnio ąžuole), Trispalves. Baltu perkeliniu audeklu Vladas jau buvo pasirūpinęs, kitiems liko visas gamybos procesas: audinio atraižas nudažyti geltonai, žaliai ir raudonai, jas susiūti, tada iškelti numatytose vietose. Pagrindinis darbas atiteko Apolonijai, nes mes tų darbų neišmanėme, tad ji dažė džiovino ir siuvo iš trijų reikiamų spalvų audeklų į standartines trispalves vėliavas. Mes paeiliui budėjome gatvėje, saugodami Apoloniją ir vėliavas nuo okupantų specialiųjų tarnybų antpuolio. Gamybos procesas užtruko iki vėlumos, o tada atėjo laikas jas iškelti numatytose vietose. Visa komanda tą darbą sėkmingai atliko.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija