|
Per Lietuvių kalbos dienas švebeldžiavome angliškai
Vytautas BAGDONAS
Šiuos metus Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Lietuvių kalbos ir kultūros metais. O valstybinė lietuvių kalbos komisija laikotarpį tarp dviejų prasmingiausių mūsų tautai datų nuo vasario 16-osios iki kovo 11-osios pakvietė paskirti Lietuvių kalbos dienoms. Kaip skelbta žiniasklaidoje, Lietuvoje organizuota net keli šimtai įvairiausių renginių, skirtų lietuvių kalbai. Nežinia, ar šitiek renginių buvo organizuota iš tiesų, ar gražūs skaičiai buvo tiesiog nurašyti iš lubų, tačiau dažnai visiškai nesijautė, kad nors šioks toks dėmesys būtų skirtas gimtajai kalbai. Per tą mėnesį neteko matyti nė vienos televizijos laidos, skirtos lietuvių kalbai propaguoti, kalbos kultūrai skatinti, visuomenę kviesti kalbėti taisyklingai, gerbti gimtąją kalbą. Gal šiek tiek informacinėse naujienų laidose užsiminta tik apie organizuotą tradicinį lietuvių kalbos diktantą. O šiaip tą visą mėnesį kaip ir anksčiau eteryje nuolat skambėjo (priklausomai nuo laidų ar telefilmų turinio) ir rusiški keiksmažodžiai, ir svetimybių, žargonizmų prikaišioti sakiniai, ir anglų kalba lietuvių dainininkų atliekamos dainos, ir gerai žinomų, garbių mokslininkų, politikų, visuomenės veikėjų diskusijose tariamos sunkiai suvokiamos, be jokios loginės minties sakinių tirados. O televizijos ekranuose bėgančiose eilutėse, pateikiamose žiūrovams žinių laidose, meninių ar dokumentinių filmų vertimuose, net sveikinimų koncertuose buvo gausu rašybos klaidų... Tiesiog stebina tautiečių noras visur (reikia ar nereikia) demonstruoti anglų kalbą. Antai, TV-3 jau kuris laikas rodo laidą Lietuvos talentai, kurioje specialiai sudarytai komisijai savo sugebėjimus rodo iš visos Lietuvos susirinkę kokius nors talentus turintys žmonės. Kad ir kaip bebūtų keista, jeigu scenoje pasirodo kokie nors kolektyvai, tai jie būtinai yra pasivadinę kokiu nors sunkiai suprantamu, dar sunkiau ištariamu anglišku pavadinimu. Jeigu dainuojama, tai būtinai angliškai. Per kelis mėnesius teko matyti gal tik porą atlikėjų, kurie dainavo lietuviškai. Panašus vaizdas ir LNK televizijoje, kuri net kelis mėnesius rodė laidą X faktorius. Ir vėlgi tiktai angliški pavadinimai, dainos anglų kalba.
|
|
Investicijos ar nežabotas godulys?
Algimantas ZOLUBAS
Nelengva sukurti įstatymą, kurį būtų sunku peržengti ar apeiti, tačiau kartais kuriami būtent tokie įstatymai ar normatyviniai aktai, pagal kuriuos galima savivaliauti su stebuklinguoju pasilaiminimu vsio zakonno. Lietuvoje, regis, sukurta europietiška kultūros ir gamtos paveldo apsaugos sistema, tokią veiklą reglamentuojančių įstatymų įgyvendinimo priežiūra, tačiau sankcijos už pažeidimus, kurių viešai žiniasklaidoje rasime daugybę, apsiriboja kokiu nors menkos tvoros išardymu ar bauda, prilygstančia šimtajai ar tūkstantajai pažeidėjo įgytos naudos daliai. Deja, tokiu būdu nacionalinis resursas Lietuvos kultūros ir gamtos paveldas toliau naikinamas, o plačioji visuomenė vis labiau netenka galimybių jais tausojamai naudotis. |
|
Sisteminė politinė korupcija net nelaikoma blogybe?
Juozas Dapšauskas
Prieš Šv. Velykas viešojoje erdvėje skambėjo dviejų politikų istorijos, kaip tarnaujama ne viešajam interesui, o siauroms finansinių interesų grupėms. Atspalviai socialdemokratų stovyklos atstovo Mindaugo Basčio ir liberalo Gintaro Steponavičiaus kiek skirtingi, bet veikla panaši. Prokuratūra pateikia konkrečius epizodus, susijusius su G. Steponavičiaus veikla, tačiau čia labiau atkreipsiu dėmesį ne į konkrečias ir aiškiai apčiuopiamas veikas, bet į sisteminę politinę korupciją, kuri neretai net nelaikoma nusikalstama. Todėl ir G. Steponavičius vaizduoja, kad tikrai nustebo, sulaukęs įtarimų, juk tos subtilios schemos, anot nemažos dalies politikų, visai ne nusikaltimas, o tiesiog gudrumas, atstovavimas savo rinkėjams ar net pilietinis jaunimo švietimas.
|
|
Kaip veikia tapinokratija mūsų šalyje? Kaip gyvulių ūkis?
Vytautas Sinica
Lietuvoje, kai mokytoja netikrina pamokai pasitelktos brošiūros šaltinių, ji, pasirodo, nebegali dirbti. O kai ministrė švaistosi atleidimo nuosprendžiais be jokio tyrimo, viskas yra gerai, galima dirbti toliau. Bet kurio įtakingo politiko ar pareigūno veiklos įvertinimas paskęsta tyrimuose, bet štai mokytojus galima nuteisti ir atleisti tiesiog paskaičius laikraščius ar pažiūrėjus žinias. Skirtingoms kastoms ūkyje taikomos skirtingos taisyklės. Turbūt visos žinių laidos parodė, kad Telšių Žemaitės gimnazijos tikybos mokytoja pamokoje apie lytiškumą rodytose skaidrėse įrašė, jog dauguma serijinių žudikų, kurie suvalgė savo aukas, buvo gėjai. Dar vaizdingai aprašė, ką gėjai daro miegamajame ar kur ten jiems patinka. Skaidrės šokiravo moksleivę, buvo paviešintos internete. Dar labiau šokiruojanti buvo reakcija. Viešais susidorojimais pagarsėjęs žurnalistas Andrius Tapinas pasakė, kad Telšiuose turi lėkti galvos ilgai ir ne viena. Ir tą pačią dieną valdžia vykdo komandą: ir mirusios Darbo partijos iškeltas Telšių meras patvirtina, kad mokytoja dirbti nebegali, ir švietimo ministrė antrina, dalina atleidimus. Sakytume, gal ne Tapino klauso, o vadovaujasi įstatymu, gal per pusdienį buvo atliktas tyrimas. Bet ne. Čia tokia nauja mada R. Šimašiaus pavyzdžiu: išgirsti iš žiniasklaidos informaciją ir atleisti iš darbo, kai mokytojai yra atleidžiami pagal Darbo kodeksą, Švietimo įstatymą ir žemesnius teisės aktus. Gal galėtų būti išimties tvarka nusikaltusiai mokytojai, nes pažangūs balsai, užuosdami kraują, jau rėkia, kad pažeistas Baudžiamojo kodekso 170 straipsnis. Bet, kaip žinia, dėl jokio nusikaltimo mokytoja kalta nepripažinta, nebent ministrė su meru neigia nekaltumo prezumpciją.
|
|
|