|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Maldos mylėtojų grupės Atvelykis
Atvelykis aštuntoji diena po Kristaus Prisikėlimo, užbaigianti velykinę savaitę. Pagal krikščioniškąją tradiciją Atvelykis dar vadinamas Tomo sekmadieniu. Apaštalas Tomas negalėjo kartu su kitais apaštalais dalyvauti to laikotarpio įvykiuose. Kristaus prisikėlimu jis įtikėjo tik įkišęs pirštą į Jėzaus žaizdų vietą. Tad Velykos jam buvo tarsi atnaujintos. Tradiciškai Atvelykio sekmadienį Tytuvėnų parapijos maldos į Dievo Gailestingumą grupės vadovė sesuo Bernadeta OSB (Rozalija Rimkutė) surengia Gailestingumo šventę. Šiemet ji, kaip įprasta, prasidėjo šv. Mišiomis, kuriose klebonas kun. Rimantas Žaromskis pakvietė visus drauge melsti Dievo Gailestingumo malonės šeimoms, tautoms ir pasauliui bei konkrečiai parapijiečiams, maldos mylėtojams, silpniesiems ir jau Viešpaties pašauktiesiems. Ne kartą Žodžio liturgijos metu skambėjo jau minėtojo apaštalo vardas bei kvietimas tvirtinti tikėjimą. Po šv. Mišių gausus maldos grupės dalyvių būrys susitelkė Parapijos namuose. Įžanginį žodį tarė klebonas Rimantas. Jis dėkojo maldininkams ne tik už aktyvų dalyvavimą kasdienių ir šventinių pamaldų metu, bet ir už ištvermę naktinėse adoracijose. Pasak klebono, svarbu ne žodžiai, o geri darbai. Kunigas Rimantas linkėjo stiprybės bei Dievo palaimos seseriai Rozalijai, buriant visus į maldos mylėtojų grupę. Pagrindinė šventės dalis, kurią vedė maldos grupės dalyvė Justina Viržintienė bei sesuo Bernadeta OSB, buvo skirta garbingajam arkivyskupui Teofiliui Matulioniui (18731962). Jo gyvenimą, veiklą bei įkalinimo ir tremties išbandymus, remdamasi prel. Stanislovo Kiškio knygos Arkivyskupas Teofilius Matulionis medžiaga, apžvelgė Justina Viržintienė. Kunigu įšventintas 1900 m. kovo 4 d., T. Matulionis apie dešimt metų tarnavo Latvijoje, vėliau Sankt Peterburge ir į Lietuvą ilgai negrįžo. Gyvendamas Rusijoje ne kartą valdžios persekiotas, teistas, kalėjo. 1933 metais grąžintas į Lietuvą, Kaune talkino arkivyskupui Juozui Skvireckui, o nuo 1937 metų tapo benediktinių bažnyčios Kaune rektoriumi. 1946 metais okupacinės valdžios buvo areštuotas, beveik metus kalintas ir tardytas Vilniaus KGB rūmų rūsiuose. 1947 metais Maskvoje nuteistas septynerius metus kalėti. 1956 metais grįžo į Lietuvą, bet tarybinė valdžia jam neleido valdyti vyskupijos. 1958 metais buvo ištremtas į Šeduvą, iš čia slapta nuo valdžios rūpinosi savo vyskupijos reikalais. 1962 metų vasario 9 dieną popiežius Jonas XXIII suteikė arkivyskupo titulą. Mirė 1962 m. rugpjūčio 20 d., palaidotas Kaišiadorių Katedros kriptoje. Tai tik pagrindiniai iškilios asmenybės gyvenimo faktai. Apie pamaldų, nepaprastai kuklų, patiklų, geraširdį žmogų minėtoje knygoje pasakoja jį pažinojusieji, apie tai, ką teko išgyventi kalėjimuose ir lageriuose, sužinome iš paties arkivyskupo prisiminimų. Pasak Justinos, be sunkumų, išbandymų, kančios, T. Matulionio gyvenime buvo ir daug Dievo Gailestingumo apraiškų. Apie vieną iš kankinio arkivyskupo gyvenimo periodų tarnystę benediktinių bažnyčioje Kaune plačiau pasakojo sesuo Bernadeta OSB. Ji atskleidė keletą istorijos faktų apie tai, kaip Lietuvoje kūrėsi Šv. Benedikto seserų vienuolija, kokia jų misija. T. Matulionis buvo didelis Švč. Sakramento garbintojas. Jo rūpesčiu 1938 metais buvo nutarta benediktinių bažnyčioje įvesti amžinąją Švč. Sakramento adoraciją. Tam sumanymui įvykdyti buvo gautas Kauno arkivyskupo J. Skvirecko leidimas. Bažnyčia buvo rekonstruota, įvestas šildymas ir pritaikyta adoracijai. Atvelykio šventės metu skambėjo giesmės. Vargonėliais grojo maldos į Dievo Gailestingumą grupės vadovė Rozalija, giedojo Nijolė Slovikienė, Justina Viržintienė, Irena Vasiliauskienė, Antanina Gvozdienė bei Staselė Česnauskienė. Baigiamajame žodyje sesuo Bernadeta OSB pabrėžė, kad maldos grupė dalyvauja svarbioje permaldavimo misijoje, kvietė gyventi meilėje bei daryti gerus darbus. Bronislava Buchienė Tytuvėnai, Kelmės rajonas
© 2017 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |