|
Kai pozicija ir opozicija panašėja...
Edvardas ŠIUGŽDA
Lietuvos visuomenė vis trikdoma įvairiomis nesibaigiančiomis pertvarkomis ir reformomis. Kai kurios jų sujaudina didesnę visuomenės dalį, bet ne taip aštriai ir emocingai, o kitos emocingiau, bet ne taip plačiai. Štai universitetų jungimo planai jaudina tik akademinę visuomenę arba tik jų administraciją, jie nėra pateikiami ir priimami emocingai. Tačiau ir tai, kad universitetų vadovai kol kas dar stengiasi garsiai nekalbėti dėl naujosios valdžios ir konkrečiai premjero Sauliaus Skverelio Vyriausybės planų Lietuvoje palikti tik penkis universitetus, gali reikšti tylą prieš audrą. Pirmieji pasispardymai jau įvyko antradienį, kai į viešą konsultaciją pasikvietę universitetų atstovus valstiečiai aiškino, jog pertvarka būtina. Premjero sudaryta darbo grupė pasiūlė, kad Lietuvoje turėtų veikti du tarptautinio lygio ir du techniniai universitetai ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU). Į planuojamą kurti Kauno universitetą numatoma jungti šiuo metu veikiančius Kauno technologijos (KTU), Vytauto Didžiojo (VDU), Aleksandro Stulginskio (ASU) bei Lietuvos sporto (LSU) universitetus. Vėliau Švietimo ir mokslo ministerijos įregistruotame nutarimo projekte numatyta, kad Lietuvos edukologijos universitetas taptų Kauno, o ne Vilniaus universiteto dalimi. Taip pat Vilniuje ir Klaipėdoje būtų po vieną technologijų universitetą. Kaip specializuotos akademijos galėtų veikti Kaune esantis Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, dabar veikiančių menų akademijų Vilniaus dailės akademijos bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos junginys, Policijos akademija. S. Skvernelis vėliau yra sakęs, kad Policijos akademija turėtų būti ne atskira institucija, bet Kauno universiteto dalis. Savarankiškumo netektų Lietuvos edukologijos, Mykolo Romerio ir Šiaulių universitetai juos siūloma jungti prie Vilniaus universiteto. Darbo grupės manymu, studijų programos turėtų būti sukoncentruotos, jų skaičių sumažintas nuo 1800 iki 700. Aukštąsias mokyklas siūloma finansuoti sutarčių pagrindu neliktų studijų krepšelių.
Vyriausybė ir Seimo valstiečiai, dažnai nesutariantys dėl įvairių numatomų reformų, konsultaciniame susitikime norėjo parodyti, kad yra vieningi dėl aukštųjų mokyklų pertvarkos ir ragina jų atstovus bendradarbiauti. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis sakė, kad rankų nelaužys niekas, bet patarė suprasti vieniems kitus, kad taip, kaip buvo, nebebus. O kai KTU tarybos pirmininkas Arvydas Janulaitis paklausė, kas bus, jei aukštosios mokyklos nesijungs, premjeras paaiškino: Nesikeisti, neieškoti išeičių nebus galima. Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pagrasino netgi konkrečiai, kad nepaklusimo atveju Vyriausybė panaudos finansavimo svertus, t.y. nepaklusnieji universitetai neteks finansavimo. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis irgi sakė, kad nebeatstovaudamas savo buvusiai darbovietei Aleksandro Stulginskio universitetui universitetus paragino sutikti su planuojamomis reformomis. Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vadovui valstiečiui Eugenijui Jovaišai labai svarbu atrodo reformuoti mokytojų rengimą. Jis pastebėjo, kad daugelio aukštojo mokslo atstovų netenkina situacija, kai nemenka studentų dalis į aukštąjį mokslą ateina nepasiruošusi, ir tai yra idėjinė ar institucinė ir ugdymo turinio, ir mokytojų rengimo sistemos yda.
Vienas ryžtingiausiai pasisakiusių prieš universitetų jungimą buvo Vilniaus universiteto profesorius, habilituotas daktaras Vytautas Nekrošius. Jis ragino valdžią aiškiai įvardinti, kiek reikės atleisti universitetuose dirbančių žmonių. Ministrė aiškino, kad skaičiavimų apie atleidimus nėra. Į tai prof. V. Nekrošius atsiliepė, pateikdamas numatomus valdžios planus: jei sujungus M. Romerio ir Vilniaus universitetus nebus dviejų teisės programų, tai bus atimta 200 etatų vien teisės srityje, taigi valstybė turi jausti atsakomybę ir jos nenumesti universitetams. VDU Sociologijos katedros vedėja Milda Ališauskienė suabejojo, ar bus išlaikomas tam tikrų mokslo šakų tęstinumas. Ministrė aiškino, kad kalbama apie studijų programų rentabilumą: kiek absolventų parengia aukštosios mokyklos ir kiek jų reikia. Ji rentabilumą aiškino klausimu: ar gali Lietuva tokiais kiekiais rengti tokius specialistus, o gal gali kas antrus metus vykdyti priėmimą? Pasak premjero, reformai reikalingos pataisos Seimą turi pasiekti iki 2018 metų birželio. Paklaustas, ar pataisos Seimui bus teikiamos ir nepasiekus susitarimo su universitetais, S. Skvernelis atsakė nematantis alternatyvos nesusitarti. Taigi universitetai bus vis vien jungiami valdžios nutarimu, o ne siūlymu. Ir bus patvirtinti jau seniai sklindantys gandai, kad, pavyzdžiui, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) turtas po pertvarkos bus išparduotas. Apie tai išvakarėse S. Skvernelis aiškiai patvirtino BNS: Nors pedagogų rengimas po pertvarkos vyks ir Vilniuje, ir Kaune (ministrė prideda ir Šiaulių universitetą), LEU turtą nenumatoma perleisti kitoms įstaigoms LEU turtas bus paprasčiausiai parduotas. LEU dar iki darbo grupei paskelbiant siūlymus pabrėžė savo siekius jungtis su Kaune veikiančiu Vytauto Didžiojo universitetu, tokioms jungtuvėms šios aukštosios mokyklos yra gavusios Seimo Švietimo komiteto pritarimą, tačiau pagal darbo grupės siūlymus ir ŠMM įregistruotą projektą, dabartinis VDU netektų savarankiškumo, nes Kaune veikiantys universitetai (išskyrus Lietuvos sveikatos mokslų universitetą) jungtųsi į vieną aukštąją mokyklą. Neabejotina, kad svarstant šį klausimą Seime, ir valdantieji, ir opozicija sutars. Svarstymas vyks palyginti ramiai juk tai nėra politinis valdžios klausimas. Tik universitetų vadovams tokia pertvarka bus skausminga...
Tačiau kai kurie valdžios projektai, ypač tie, kurie susiję su tautiškumo klausimais, sulaukia emocingesnių, nors gal ir ne taip plačių reakcijų. Šią savaitę visuomenę sujaudino siūlymas leisti asmens dokumentų pagrindiniame puslapyje pavardę rašyti nelietuviškais lotyniškos abėcėlės rašmenimis. Tai Seimo narių grupės, kurioje yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis, Andrius Kubilius ir dar keletas konservatorių, 20 valstiečių frakcijų narių bei liberalai, socialdemokratai, projektas, kuriuo numatoma, kad originali pavardės rašyba lotyniškos abėcėlės rašmenimis būtų galima, jeigu vardas ir pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje ir dokumento šaltinis įrodo, kad asmuo arba jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją turėjo kitos užsienio šalies pilietybę arba su užsieniečiu sudarė santuoką ir jo pavardę paėmė. Pasak pataisų iniciatorių, siūlomas reguliavimas leistų, kad išimtiniais atvejais asmens ar kituose dokumentuose būtų leidžiama vardus ir pavardes rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis, įskaitant raides q, w bei x, kaip daugumoje Europos šalių, išskyrus Lietuvą ir Latviją, kurių kalbų rašmenys yra lotyniško pagrindo. Originalios pavardžių rašybos lotyniško pagrindo rašmenimis siekia Lietuvos lenkai ir Varšuvos politikai, o jos įteisinimo šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms.
Visuomenės atstovai pakvietė žmones į piketą prie Seimo. Vilniaus Sąjūdžio, Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos atstovų nuomone, A. Kubiliaus, G. Kirkilo ir I. Šiaulienės teiktas dokumentas yra valstybinės kalbos išdavystė, antikonstitucinės anarchijos įteisinimas, prekyba didžiausia tautos vertybe kalba. Jų nuomone, ilgai TS-LKD vadovai, savo pažadais maitinę ir Lenkijai vis žadėję daryti įvairias nuolaidas, nesitarę ir nederinę kalbamo reikalo su skyriais 2017 m. balandžio 4 d. pasirašė Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą ir pateikė Seimui. Protesto akcija, į kurią susirinko apie 20 žmonių, buvo organizuota prieš parlamentarams imantis spręsti dėl įstatymo projekto, kad išimtiniais atvejais asmens ar kituose dokumentuose būtų leidžiama vardus ir pavardes rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis, įskaitant raides q, w bei x. Pikete dalyvavę s kalbininkas Kazimieras Garšva įsitikinęs, kad įstatymo projektu griaunama valstybinės lietuvių kalbos ir jos rašybos sistema (jo mintis išsamiau pateiksime viename artimiausių numerių.), o kiti asmenys teigė, kad pasisako už kompromisą, kai pirmajame paso puslapyje lieka įrašai lietuviškais rašmenimis, o antrajame originalo kalba. Vilniaus Sąjūdžio tarybos pirmininkas Leonas Kerosierius teigė, kad Seimui siūlomą įstatymo projektą savo parašais parėmę 70 parlamentarų išduoda Konstituciją. Seimo Pirmininkui ir parlamentarams skirtame pareiškime piketo dalyviai, Lietuvių kalbos gynėjų sąjunga, Koordinacinė taryba LR Konstitucijai ginti ir dar kelios organizacijos pabrėžė, kad minėtas įstatymo projektas penkiais punktais prieštarauja ir Konstitucijai, ir Konstitucinio Teismo išaiškinimams.
Buvo kviečiama protestuoti prieš tokio projekto priėmimą ir Seimo nariams už tokį projektą nebalsuoti. Protestuotojų nuomone, tik TALKOS kelias, latviškas variantas, kurį pateikė Lauryno Kasčiūno vadovaujama Seimo narių grupė, gina valstybinę kalbą, užtikrina valstybės saugumą, padeda Latvijai apsiginti nuo pavojingų kėslų. Buvo klausiama: nejaugi šiais metais, kurie yra paskelbti Lietuvių kalbos metais, priimsite tokį, net Lenkijai neraginant skubotą, nesuprantamą TS-LKD vadovybės išdavikišką sprendimą? Nepaisant visuomenės pasipriešinimo, vis dėlto šis projektas įveikė pirmąjį etapą Seime. Po pateikimo stadijos antradienį už Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose projektą balsavo 64 Seimo nariai, prieš buvo 25, susilaikė 13 parlamentarų. Jį toliau svarstys Seimo komitetai, į plenarinių posėdžių salę projektas turėtų būti grąžintas birželio 20 dieną. Pataisas pristatęs socialdemokratų ideologas Gediminas Kirkilas aiškino, kad įstatymas spręstų mišrias santuokas sudariusiems žmonėms kylančias problemas dėl skirtingai įrašytų pavardžių dokumentuose ir padėtų, kaip jis aiškino, pagerinti santykius su Lenkija.
Antradienį buvo pateiktas alternatyvus projektas, kuris pavardę nelietuviškais rašmenimis leistų rašyti papildomame puslapyje, pritarimo nesulaukė. Šį projektą siūlė šeši konservatoriai: Audronius Ažubalis, Laurynas Kasčiūnas, Stasys Šedbaras, Vytautas Juozapaitis, Arvydas Anušauskas, Agnė Bilotaitė. Projektas numato, kad nelietuvių tautybės asmens vardas ir pavardė Lietuvos išduodamuose asmens dokumentuose rašomi lietuviškais rašmenimis. Asmens prašymu jo vardas ir pavardė Lietuvos paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje būtų papildomai įrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis. Iniciatorių teigimu, jų siūlymas ne tik užtikrins vardo ir pavardės, kaip pagrindinių asmens tapatybės žymenų, teisinę apsaugą, bet ir teisę į bendrą šeimos pavardę, bet ir konstitucinį imperatyvą saugoti valstybinę lietuvių kalbą. Šį variantą, kuris leistų originalią pavardžių rašybą papildomame paso puslapyje, remiantis Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas valstietis Eugenijus Jovaiša sakė, kad G. Kirkilo, A. Kubiliaus siūlomomis pataisomis būtų įteisinama dvikalbystė. Taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes. Deja, balsuojant Seime alternatyvusis variantas, siūlantis originalią pavardę rašyti papildomame paso puslapyje, surinko mažiau pritarimo: už šį projektą, kuris Latvijos pavyzdžiu originalią pavardžių rašybą leidžia tik papildomame paso puslapyje, balsavo 53 Seimo nariai, prieš buvo 19, susilaikė 25 parlamentarai. Kai opozicija darosi panaši į poziciją, t.y. valdančiuosius, visuomenė laimėti negali. Juk gorbačiovinės demokratijos laikai baigėsi atėjo rūsti pragmatinė realybė.
© 2017 XXI amžius
|