2017 m. gegužės 19 d.
Nr. 20 (2237)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Marijos šventovės jubiliejus

Popiežius Pranciškus kanonizavo mažuosius regėtojus

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus rodo išskirtinį
pamaldumą Fatimoje apsireiškusiai
švenčiausajai Mergelei Marijai

Popiežiškasis dėmesys Fatimai

Popiežius Pranciškus, lankydamasis didžiojoje Portugalijos Fatimos šventovėje, paminėjo ten vykusių Švč. Mergelės Marijos apsireiškimų 100-ąsias metines ir iškėlė savąjį mokymą apie pamaldumo gailestingajai Dievo Motinai svarbą. Gegužės 12–13 dienomis vykusio vizito metu jis šventaisiais paskelbė mažuosius apreiškimų regėtojus piemenėlius brolį ir seserį Pranciškų Marto (1908–1919) ir Jacintą Marto (1920–1920), kurie tą antgamtinį reiškinį išgyveno su savo pussesere, vėliau vienuole tapusia Dievo tarnaite Liucija doš Santoš (Liucia de Jesus dos Santos, 1907–2005). Dar šventasis popiežius Jonas Paulius II, kuris tvirtai tikėjo, kad Fatimos slėpiniai yra susiję su jo asmenine patirtimi: Po1981 m. gegužės 13 d. įvykusio pasikėsinimo į jo gyvybę ir išgelbėjimo padedant Dievo Motinai, toje Portugalijos šventovėje lankėsi tris kartus – 1982, 1991 ir 2000 metais. Paskutinėje kelionėje beatifikuodamas regėtojus Pranciškų ir Jacintą popiežius Jonas Paulius II sakytoje homilijoje labai aiškiai įvardijo XX amžiaus blogį, dėl kurio Fatimoje apsireiškusi Dievo Motina kvietė atsiversti ir atgailauti. Jis kvietė atsiminti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų ir daugelio kitų karų įvairiose pasaulio dalyse siaubą, koncentracijos ir mirties lagerius, gulagus, etninius valymus ir persekiojimus, terorizmą, organizuotą nusikalstamumą, grobimus, narkomaniją ir alkoholizmą, išpuolius prieš negimusią gyvybę ir šeimą. Be abejonės, šios problemos išliko aktualios ir šiandien, nes didžioji gėrio ir blogio kova vyksta toliau, parodydama, jog, jeigu žmogus nutolsta nuo Dievo, negali pasiekti laimės ir galiausiai sunaikina pats save.


Kodėl Dievas sukūrė žmones?

Kun. Vytenis Vaškelis

Kai tik gilinamės į Viešpaties kūrybos procesus, nuščiūvame: Jis žmogų – vieną iš savo darbo šedevrų – sukūrė, galime sakyti, iš nieko, tai yra vien iš žemės dulkių (plg. Pr 2, 7), kurias nerūpestingai mindžiojame. Net nepagalvojame, kaip darniai mūsų organizme kūno sistemos organai atlieka gyvybiškai svarbias funkcijas, mums patiems visiškai nedalyvaujant jų veikloje. Kaip turėtume būti dėkingi Kūrėjui vien tik už mūsų širdį, nes Jis ne tik ją sukonstravo, bet nuolatos rūpinasi jos nenuilstama veikla, mums patiems šioje srityje nė piršto nepajudinant...

Ypatingu sudėtingumu pasižymi mūsų smegenys, o jų harmoningameas funkcionalumas turi gilesnę prasmę... Kiekvienam iš mūsų 300 milijardų smegenų ląstelių Kūrėjo duota tam, kad, leidę malonei perkeisti savo mąstymą, į Kristaus kvietimą – „Sek paskui mane tau skirtu asmeniniu būdu ir būtinai tai daryk su savo bendraminčiais“ – galėtume tinkamai apsispręsti ir teisingais veiksmais stengtumės atsiliepti tiek kartų, kiek yra žvaigždžių mūsų Paukščių Tako galaktikoje – 300 milijardų!


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija