Audros laužė –
nepalūžom

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas „Naujajam amžiui“ skyrė 9000 eurų projektui „Audros laužė – nepalūžom“ „XXI amžiaus“ laikraštyje. vykdyti. Projekto rubrikos: „Akistata su Tėvyne“, „Dezinformacijos labirintuose“, „Eterio balsai iš anapus“, „Gailestingumas – lietuvių tautos bruožas“, „Kova be taisyklių“, „Laikas ir žmonės“, „Laisvės daigai nelaisvės tamsoje“, „Likimai“, „Nelietuviai – Lietuvai“, „Partizanų kovų ir disidentų darbų atspindžiai literatūroje“, „Slaptųjų tarnybų dokumentus pasklaidžius“, „Valstybės kūrėjai“, „Žmogaus dvasia – neįveikiama“.

Slaptųjų tarnybų dokumentus pasklaidžius

Blogio imperija nugalima

(Tęsinys. Pradžia nr. 18, 19, 20)

Vysk. Teofilius Matulionis

Ir štai atėjo 1947 m. sausio 27 d. – jau visas mėnuo, kai po kratų ir kelių nužmoginančių tardymų, pateikus kaltinimą nusižengus sovietiniams įstatymams, Kaišiadorių vyskupas Teofilius Matulionis kalinamas tamsiuose Vilniaus saugumo požemiuose. Jau trys savaitės, kai jis nevedamas į tardytojo kabinetą, tačiau supranta, kad kenčia už savo, kaip vyskupo, pareigų vykdymą. Kiek dar jis čia kentės tą panieką, tą atplėšimą nuo savo pareigų vyskupijos tikintiesiems, kokie nenumatyti išbandymai jo laukia? Vyskupas nesitiki nieko gero – juk jau daug žmonių Lietuvoje yra suimta, daug išžudyta, daug ištremta. Ir štai tos sausio 27-osios dienos vakare sargybinis atrakina kamerą ir vėl jį nuveda į tardytojo kabinetą. Anot tardymo protokolo, vyskupas buvo tardomas nuo 20 iki 24 valandos. Tardymas buvo tęsiamas net ir kitas dvi dienas. Tardė tas pats saugumo „specialistas“ vyr. leitenantas Golicynas.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Prisimenant mūsų tautos kankinius

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Grupelė renginio dalyvių Dusetų kultūros centro salėje. Centre – klebonas kan. Stanislovas Krumpliauskas

Laukdami Garbingojo Dievo tarno arkivyskupo Teofiliaus Matuliono paskelbimo palaimintuoju, apie jį nemažai girdime katalikiškose radijo laidose, rašoma spaudoje, organizuojamos konferencijos, parapijose rengiamos T. Matulioniui skirtos popietės, kitokie pagerbimai. Neretai šiuose renginiuose kalbama apie mūsų tautos kankinius, Dievo tarnus, palaimintuosius ir šventuosius – į jų gretas prasmingai įpinant ir įjungiant T. Matulionį.

Paminėsime tris tokius renginius, vykusius Pandėlio Švč. Mergelės Marijos Vardo parapijoje (kovo 26 dieną), Dusetų kultūros centro salėje (gegužės 12 dieną) ir Lietuvos mokslo istorijai ir mokslo filosofijai skirtoje konferencijoje „Scientia et historia – 2017“ (kovo 30–31 dienomis).