Pirmasis puslapis
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Slaptųjų tarnybų dokumentus pasklaidžius

Blogio imperija nugalima

(Tęsinys. Pradžia nr. 18, 19, 20, 21)

Teofilius Matulionis bolševikinės Rusijos tremtyje Nuotrauka iš knygos „Molėtai 625 – žmonės, istorija, gamta“

Paskutinė 1947 metų sausio diena Kaišiadorių vyskupui Teofiliui Matulioniui buvo gal viena iš nemaloniausių visame tardyme: buvo kaltinamas ne jis pats asmeniškai ar jam pavaldūs kunigai, kaip „nusikaltę“ okupacinei sovietų valdžiai, bet buvo puolamas ir įžeidinėjamas popiežius ir Vatikanas, esą vykdę kažkokį suokalbį prieš SSRS. Tardymas prasidėjo vėlai, 22 valandą, o baigėsi 24 valandą. Kaltinimų nepagrįstumą galima pamatyti iš pirmo klausimo, užrašyto protokole. Jis suformuluotas taip: „Kokias užduotis iš Vatikano Jūs gavote vokiečių okupacijos metais?“ Vyskupas pagrįstai atsakė, kad iš Vatikano apskritai niekada nėra gavęs užduočių. Ir paaiškino: „1944 metų pradžioje ar 1943 metų rudenį, tiksliai nepamenu, aš parašiau prašymą Pijui XII, kad jis leistų pasiųsti dvasininkus į Leningrado sritį tikinčiųjų katalikų dvasiniam aptarnavimui. Šį prašymą atidaviau Kauno arkivyskupo Skvirecko kanceliarijai, kad jis būtų perduotas į Vatikaną. Kiek aš žinau, ryšys su Vatikanu buvo palaikomas per Vatikano atstovą Berlyne, kurio pavardės neprisimenu“.