|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Rašymą palygino su malda Bronius VERTELKA
PUZINIŠKIS. Gegužės 10-ąją Gabrielės Petkevičaitės-Bitės dvarelyje vyko jos vardu pavadintos literatūrinės premijos teikimo šventė. 29-uoju laureatu įvardintas žurnalistas, poetas, prozininkas, Lietuvos Rašytojų sąjungos narys Algimantas Kaminskas. Premiją1983 metais įsteigė Panevėžio rajono Smilgių kolūkio valdyba. Iki 1990 metų jos laureatais tapo aštuoni Lietuvos rašytojai. Po šešerių metų pertraukos premija buvo atnaujinta Panevėžio rajono savivaldybės pastangomis. Nuo 2008 metų literatūrinę G. Petkevičaitės-Bitės premiją teikia Panevėžio rajono savivaldybės viešoji biblioteka. Ji skiriama už grožinės literatūros prozos ar publicistikos kūrinį, kuris meniškai ir įtaigiai atspindi Lietuvos, ypač jos kaimo, gyvenimą, kelia moralines ir dvasines problemas, humanistines idėjas, kurios akivaizdžios G. Petkevičaitės-Bitės gyvenime ir kūryboje. Jau tapo tradicija premijos teikimo šventę organizuoti rašytojos G. Petkevičaitės-Bitės gimtinėje atnaujintame Puziniškio muziejuje. Tik šį kartą ji buvo kitokia: joje nedalyvavo garsūs aktoriai skaitovai, nesimatė svečių iš Vilniaus. Viskas vyko paprastai, kaip vienos šeimos rate. Nesigirdėjo ir paikų pagiriamųjų žodžių, nebuvo patapšnojimų per petį. Viskas atrodė natūraliai ir paprastai. Toks renginys įsimins ilgam. Ypač šitokių reikia dabar, kai atšalo santykiai tarp kaimynų, kai kiekvienas žiūri tik savo kišenės, kai stokojama užuojautos. Skambėjo A. Kaminsko poetinės kūrybos ištraukos, kurias skaitė bibliotekininkės. Viešosios bibliotekos direktorė Rūta Bagdonienė skaitė jo romano Kančia ištrauką. G. Petkevičaitės-Bitės literatūrinės premijos fondo tarybos pirmininkas, Smilgių bibliotekininkas Edvardas Vaičius sakė, jog A. Kaminskas savo kūriniais sugebėjo išgarsinti ir Panevėžį, ir Kėdainius (jis ten dirbo). O jo kūryba vaizdinga, įdomi, patraukianti skaitytoją. Rajono meras Povilas Žagunis priminė, jog, atėjus dirbti į rajono savivaldybę, jo vienas pirmųjų pažįstamų buvo būtent A. Kaminskas. Maždaug du kartus per metus po pusvalandį jiedu pabendrauja ir dabar. Rajono vadovas stebėjosi rašytojo produktyvumu: nespėjus perskaityti knygos, jis jau siūlo naują. Kūrinių premijai gauti vertinimo komisijos pirmininkas vicemeras Antanas Pocius pasidžiaugė, kad iš rajono biudžeto kasmet skiriama lėšų keturioms ar penkioms knygoms išleisti. Jeigu jas žmonės perskaitytų, protai taptų šviesesni. O kad premija skirta ne už vieną kūrinį, bet už visą kūrybą, yra pirmas kartas. Vicemeras premijos laureato diplomą įteikė A. Kaminskui. Nors prieš porą dienų A. Kaminskui buvo atlikta akies operacija, tačiau jis atrodė žvalus. Iš viso panevėžietis yra išleidęs 26 knygas, tris iš jų Maskvoje rusų kalba. Šiuo metu leidykloms spausdinti atiduoti trys jo kūriniai, dar keturių rankraščiai guli ant jo rašomojo stalo. Tačiau už išleistas knygas niekas nemoka honoraro, turi pats pasirūpinti, kad jos išvystų dienos šviesą, priverstas net užsiimti platinimu. Romanas Ūkanos atnašavimas du tomai, iš viso 1150 puslapių. Norint tiek išspausdinti, reikėjo stambios pinigų sumos. Tiesa, dalį jos surinko rajono Tarybos nariai. Bet, pasak laureato, jeigu nenori, nerašyk, niekas neverčia. Per septynerius metus, išėjęs į pensiją, parašė bene penkiolika knygų. Tai, ką baigęs redaktoriauti gavo už Tėvynės akcijas, ir pardavęs kolektyvinį sodą (kadangi po operacijos jo įdirbti nebegalėjo ir, kai, atrodė, buvo suskaitytos savaitės), joms ir išleido. Aš tuo esu patenkintas, bet nepatenkinta žmona, kalbėdamas šypsojosi publicistas. Rašymas, anot jo, yra kaip malda. Jeigu esi įpratęs melstis, tai meldiesi kiekvieną dieną. Kartu rašymas ir bjaurus dalykas. Kai savo parašytą tekstą skaitai, tarsi purto, krečia. Bet kai po kurio laiko vėl imi skaityti, atrodo visai neblogai. Pabaigoje A. Kaminskas paskaitė savo poezijos. Kadangi G. Petkevičaitės-Bitės literatūrinė premija gimė Smilgiuose, tai įprasta, kad jos laureatą sveikino Smilgių krašto žmonės: bendruomenės vardu pirmininkė, kultūros centro direktorė Lina Narkevičienė, gimnazijos direktorė Asta Kamarauskienė, asmeniškai savamokslis tapytojas Kęstutis Vaičiūnas. Rodės, kad sienos virpa, kai užtraukė dainą folkloro ansamblio Ūlyčia dalyvis ir bažnyčios chore giedantis Edmundas Skrickas. Meninę programą atliko Panevėžio rajono vaikų muzikos mokyklos muzikantai, vadovaujami Audriaus Dervinio. Turiningo renginio dalyviai buvo pakviesti pabendrauti prie kavos ar arbatos puodelio. Panevėžio rajonas
© 2017 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |