|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Slaptųjų tarnybų dokumentus pasklaidžius (Tęsinys. Pradžia nr. 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25-26)
Taigi balandžio 16-ąją, kai praėjo jau keturi mėnesiai po vyskupo Teofiliaus Matulionio suėmimo ir tardymų pradžios, toliau tęsėsi įprasta, bet visiškai nelygi Kaišiadorių vyskupo ir saugumiečio dvikova. Tardymas tą dieną buvo pradėtas 10 valandą, o baigtas 17 valandą. Tardytojas Golicynas kažkodėl nusprendė vėl pakankinti vyskupą Matulionį dėl 1943 metais Lietuvos vyskupų planuoto surengti katalikų kongreso. Lyg nežinodamas kaltinamojo atsakymų ankstesnių tardymų metu, saugumietis reikalavo papasakoti, kada ir kodėl buvo planuojama surengti kongresą. Į MGB kalėjimo vienutę uždarytas tardomasis sakė, kad sprendimas sušaukti 2-ąjį tautinį Eucharistinį kongresą buvo priimtas Vyskupų Konferencijoje, įvykusioje 1943 metų rudenį Kaune. Kongresą buvo numatyta sušaukti 1944 metų birželį Kaune, paminint 1-ojo Eucharistinio kongreso 10 metų jubiliejų. Jame turėjo dalyvauti keliasdešimt tūkstančių Lietuvos katalikų. Kongreso iniciatoriumi saugumietis išreikalavo pripažinti metropolitą Skvirecką, neatlyžo ir pareikalavo pasakyti, kokie nutarimai dėl Eucharistinio kongreso sušaukimo buvo priimti Vyskupų Konferencijoje. Vysk. Matulionis atsakė tą patį, ką jau anksčiau buvo sakęs: dėl kongreso sušaukimo konferencijoje buvo nutarta sudaryti centro komitetą, kuris turėjęs atlikti visą parengiamąjį kongreso darbą ir parengti jo programą. Centro komiteto narius turėjo skirti metropolitas Skvireckas, o vyskupai turėjo paskirti savo atstovus palaikyti centro komiteto ryšiui su vyskupijomis. Be to, kiekvienoje vyskupijoje buvo nutarta sudaryti komitetus parapijose, o jie turėjo parengti tikinčiuosius dalyvauti kongrese ir surinkti lėšų kongresui. Buvo priimtas nutarimas parengti ganytojišką laišką tikintiesiems, pasirašytą visų vyskupų, bei nusiųsti į Vatikaną popiežiui Pijui XII sveikinimo laišką, kurį pasirašytų visi tikintieji Lietuvos katalikai. Saugumietis tai jau buvo anksčiau išgirdęs iš tardomojo ir įrašęs į tardymo protokolą, tačiau, matyt, norėjo surasti kokius nors netolygumus ar prieštaravimus tardymų išvarginto vyskupo parodymuose. Nors kongresas, planuotas sušaukti tikrai ne sovietų valdžios metais ir netgi nebuvęs sušauktas, saugumietis reikalavo paaiškinti, kaip buvo ruošiami konferencijos nutarimai, susiję su pasirengimu kongresui. Kaltinamasis Matulionis vėl turėjo vardinti tuos pačius neįvykusio kongreso darbus: Aš žinau, kad Kaune buvo sudarytas pasirengimo kongresui centro komitetas, kurio nariai daugiausia buvo Kauno arkivyskupijos dvasininkai, bet kas konkrečiai įėjo į tą komitetą, aš nežinau. Parapijose buvo renkami pinigai kongreso reikalams, išleistas visų vyskupų ganytojiškas laiškas, kad jis būtų perskaitytas tikintiesiems bažnyčiose ir išsiuntinėtas vyskupijoms. Buvo parengtas sveikinimo Pijui XII projektas. Kadangi tardomasis negalėjo pasakyti, kaip buvo ruošiamasi kongresui atskirose vyskupijose, saugumietis pareikalavo papasakoti apie pasiruošimą kongresui Kaišiadorių vyskupijoje. Kaltinamasis aiškino, kad parašęs ir išsiuntinėjęs parapijoms ganytojišką laišką, kuris turėjo būti perskaitytas tikintiesiems bažnyčiose. Buvo sudaryti pasirengimo kongresui komitetai parapijose ir paskirtas vyskupijos atstovas į centro komitetą Kaišiadorių vyskupijos generalinis vikaras Labukas. Apie parapijų komitetų sudėtį, kaip sakė tardomasis, negalįs pasakyti, nes žinios apie tai į kuriją nebuvo perduodamos, o jis ir nedavęs nurodymo klebonams apie tai pranešti, tik pavedęs sudaryti parapijų komitetus iš labiausiai autoritetingų parapijiečių. Vienoje ar dviejose parapijose buvo surinkti pinigai kongreso reikmėms. |
||
|
|
||
|
Mirė Vilniaus arkivyskupo mama Birželio 22 dieną į amžinojo Tėvo namus iškeliavo Vilniaus arkivyskupo Gintaro Grušo mama Marytė Petrušytė-Grušienė. Ji gimė 1919 m. balandžio 1 d. Dainavos kaime, Varėnos r. Baigė lietuvišką Vytauto Didžiojo gimnaziją Vilniuje. Tapusi pradinių klasių mokytoja Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto kaimuose slapta mokė lietuvių kalbos. 1941 m. gegužės 4 d. Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje susituokė su Pranu Grušu. 1943 metais jiems gimė dukra Milda. Jauną šeimą skaudžiai palietė karas pakliuvęs į nelaisvę, Pranas atsidūrė Vokietijoje, vėliau JAV. Marytė su dukra liko Lietuvoje. Nusileidus geležinei uždangai, Marytė beveik dešimtmetį nieko nežinojo apie vyro likimą. Dirbo įvairiuose vaikų globos namuose, kol gavo žinią, kad Pranas gyvas ir rūpinasi Marytės ir Mildos atvykimu į JAV. 1960 metais Marytė su dukra atvyko į Jungtines Valstijas ir po metų, 1961-aisiais, šeimos susijungimas buvo palaimintas sūnaus Gintaro gimimu. |
||
|
|
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |