|
Mirė Vilniaus arkivyskupo mama
Birželio 22 dieną į amžinojo Tėvo namus iškeliavo Vilniaus arkivyskupo Gintaro Grušo mama Marytė Petrušytė-Grušienė. Ji gimė 1919 m. balandžio 1 d. Dainavos kaime, Varėnos r. Baigė lietuvišką Vytauto Didžiojo gimnaziją Vilniuje. Tapusi pradinių klasių mokytoja Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto kaimuose slapta mokė lietuvių kalbos.
1941 m. gegužės 4 d. Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje susituokė su Pranu Grušu. 1943 metais jiems gimė dukra Milda. Jauną šeimą skaudžiai palietė karas pakliuvęs į nelaisvę, Pranas atsidūrė Vokietijoje, vėliau JAV. Marytė su dukra liko Lietuvoje. Nusileidus geležinei uždangai, Marytė beveik dešimtmetį nieko nežinojo apie vyro likimą. Dirbo įvairiuose vaikų globos namuose, kol gavo žinią, kad Pranas gyvas ir rūpinasi Marytės ir Mildos atvykimu į JAV. 1960 metais Marytė su dukra atvyko į Jungtines Valstijas ir po metų, 1961-aisiais, šeimos susijungimas buvo palaimintas sūnaus Gintaro gimimu.
Grušų šeima aktyviai dalyvavo tautinėje ir katalikiškoje JAV lietuvių bendruomenės veikloje, rėmė neginkluotą antisovietinį Lietuvos žmonių pasipriešinimą. Marytė iš JAV į Lietuvą slapta atveždavo priemonių Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikai leisti ir dauginti, ne kartą į JAV pervežė Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos mikrofilmus, materialiai rėmė pogrindžio dalyvius, organizavo siuntinius politiniams kaliniams, jų giminaičiams ir pogrindžio dalyviams.
1970 metais ištekėjo dukra Milda, su vyru Kęstučiu Čižiūnu užaugino tris sūnus ir susilaukė aštuonių vaikaičių. Sūnus Gintaras 1994 metais įšventintas kunigu, 2010 metais tapo vyskupu, Lietuvos kariuomenės ordinaru, o nuo 2013-ųjų Vilniaus arkivyskupu.
2015 metais Marytė ir Pranas Grušai sugrįžo į Lietuvą. 2017 m. vasario 16 d. Marytė Grušienė už aktyvų neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo Lietuvoje rėmimą apdovanota ordino Už nuopelnus Lietuvai Riterio kryžiumi. Atsiimdama apdovanojimą ji sakė: Čia susirinkti ir parodyti, kad gavai kažkokį lapą, tai mažai. Reikia dirbti, kol pasensi. Tokia ir buvo Marytė puikaus humoro jausmo, nepaprasto darbštumo ir gilaus tikėjimo moteris, visą gyvenimą pasitikėjusi Dievo Gailestingumu ir Dievo Gailestingumui su pasitikėjimu atidavusi savo sielą.
Velionės kūnas birželio 27 dieną buvo pašarvotas Vilniaus vyskupų namuose. Šv. Mišios už mirusiąją buvo aukotos tos dienos vakarą Arkikatedroje Bazilikoje. Birželio 28 dieną karstas išlydėtas į Vilniaus Šv. Kryžiaus Atradimo (Kalvarijų) bažnyčią. Čia aukotos laidotuvių šv. Mišios. Po jų velionė palaidota šalia bažnyčios esančiose Verkių kapinėse.
Artimieji prašė vietoj gėlių aukoti Labdaros ir paramos fondui Bažnyčios kronika (Lietuvoje) arba Lietuvių Katalikų Religinei Šalpai (užsienyje).
Amžinąjį atilsį duok mirusiajai, Viešpatie, ir amžinoji šviesa jai tešviečia!
Pagal Vilnensis.lt
© 2017 XXI amžius
|