Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Istoriniai momentai ir tikėjimo ženklai metalo dirbiniuose

Genė Sereikienė

Kryžius Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčios šventoriuje Arkivyskupo Teofiliaus Matulionio metams įprasminti

Arkivyskupo Teofiliaus Matulionio metams įprasminti – kryžius

Artėjant arkivyskupo Teofiliaus Matulionio beatifikacijos iškilmei Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčios klebonas kun. Artūras Stanevičius susitikęs su įmonės „Laumetris“ vadovais Kaziu Čiuryla ir Jonu Putna aptarė, kad pagerbiant šį arkivyskupą kankinį būtų gerai pastatyti metalinį kryžių Šv. Jurgio bažnyčios šventoriuje. Kryžių, kurį konstravo ir braižė Kęstas Misevičius, pagamino  įmonė „Laumetris“. Jurginių išvakarėse jis buvo pastatytas šv. Jurgio bažnyčios šventoriuje.  Kryžiaus aukštis – 8,5 metro. Jo skersinis trijų metrų. Spalva šviesiai pilka. Į miesto pusę žiūri Kryžiuje įmontuota keramikinė veidrodinė akis, kurią sukūrė keramikė Jurgita Grigarienė. Akis tamsoje šviečia. „Tai – originali mintis sukurti tokią akį, kuri simbolizuoja Dievo žvilgsnį apglėbiantį  mūsų miestą,“– kalbėjo klebonas kun. Artūras Stanevičius. Į bažnyčios pusę atsisukusi Kristaus kraujuojanti širdis irgi turi gilią prasmę.

Lietuvos valstybės šimtmečio šventė

ŠUNSKAI. Birželio 4 dieną čia vyko neeilinės Lietuvos valstybės atkūrimo 100-ųjų metinių minėjimo iškilmės, kurios prasidėjo šv. Mišiomis Šv. Marijos Magdalietės bažnyčioje. Po jų miestelio parke vyko kapelų šventė – varžytuvės „Ant tėvelio didžio dvaro“. Joje dalyvavo penkios kapelos: Vilkaviškio rajono Girėnų kapela „Versmė“ ir Paežerių kaimo kapela „Gulbinėlis“, Marijampolės savivaldybės Valavičių laisvalaikio salės kapela „Jungvala“, Baraginės laisvalaikio centro kapela „Svaja“ ir laisvalaikio ir užimtumo centro kapela „Jovarai“. Tai – tradicinė šventė, turinti tradicinį pagrindinį prizą – gyvą kalakutą, kuris šiemet, susumavus kapelose grojančių tėvų skaičių ir žiūrovų plojimų garsą, atiteko Baraginės kapelai „Svaja“.

Po varžytuvių iškilminga eisena, vedama Marijampolės kultūros centro pučiamųjų instrumentų orkestro, pajudėjo į Šunskų miestelio skverą. Ten vyko paminklinio akmens 1919–1920 metų Nepriklausomybės kovų Šunskų valsčiaus savanoriams ir Vyties kryžiaus kavalieriams atidengimas. Svarbiausia šventinių renginių dalis buvo skirta Tėvo dienai paminėti.

Sakralinė muzika

DOMEIKAVA. Birželio 14-osios dienos pavakarę penktą kartą po Lietuvos Kankinių bažnyčios skliautais nuskambėjo sakralinis chorų festivalis „Sacrum convivium“, skirtas Gedulo ir Vilties dienai minėti. Savo galingais balsais renginį papuošė svečiai – Vievio mišrus choras „Con Moto“ (vadovė – Audronė Stepankevičiūtė) ir Kauno miesto Tautos namų mišrus choras „Diemedis“ (vadovas – Audrius Petrauskas). Festivalio šeimininkai ir sumanytojai – Domeikavos choras „Versmė‘ (vadovė – Rasa Endriukaitienė). Gražiausi kūriniai, skirti išreikšti Tėvynės ilgesiui ir meilei, suskambėjo iš netikėčiausių bažnyčios vietų: virš altoriaus, iš šoninio ir galinio balkonų.

Renginio, kurį  organizavo Ramučių kultūros centras, idėja – muzika, skambanti 3D formatu, jungianti muzikos, dainos ir žodžio sintezę, – pasiteisino. Veiksmas vyko iš visų keturių pusių.

45-oji Kalbos diena

GELGAUDIŠKIS. Birželio 17 dieną Gelgaudiškio dvare vyko 45-oji Kalbos diena. Ji prasidėjo vėliavos pakėlimu prie dvaro rūmų ir šio renginio puoselėtojos Kultūros ir turizmo skyriaus vedėjos Augenijos Julės Kasparevičienės sveikinimo žodžiu. Vėliau dvare Lietuvių kalbos instituto darbuotoja dr. Aurelija Tamulionienė pristatė parodą „Palieski lietuvių kalbą rankomis“. Šventę pradėjo gelgaudiškiečių meninė kompozicija, susirinkusiems savivaldybės mero Edgaro Pilypaičio sveikinimą perdavė tarybos narė Violeta Simonavičienė. Turėjo ką pasakyti ir mažoji skaitovė bei dainininkė iš Plokščių Mėta Kazarjan. Pranešimus skaitė ir savo mintimis apie lietuvių kalbą dalinosi dr. Arvydas Vidžiūnas („Mintys, perskaičius A. Pupkio knygą „Lietuvių kalbos sąjūdis“), prof. dr. Irena Smetonienė („Kas lietuviui yra garbė ir laisvė?“), dr. Aurelija Tamulionienė („Lietuvių kalbos raida XXI amžiuje“), dr. Rima Bakšienė („O kaip XXI amžiuje jaučiasi tarmės?“), antropologė Elena Bradūnaitė-Aglinskienė („Gimtoji kalba ir emigracija“), doc. Antanas Smetona („Kalbos modernėjimas: stichiškas procesas ar valdomas kalbos dėsnių bei principų?“). Renginyje dainavo Šakių kultūros centro mišrus choras „Lituanica“ (vadovas – Deividas Kerevičius), eiles skaitė meninio skaitymo konkurso nugalėtojas Domantas Starkauskas. 45-eri metai Kalbos diena vyksta Šakių rajone ir išsiskiria unikalumu. Tai – ne tik mokslinė konferencija, bet savotiškas sąjūdis, turintis ir kultūrinę prasmę.

Rezidencijų ciklą pradėjo rašytoja Gintarė Adomaitytė

ANYKŠČIAI. Birželio 19–25 dienomis Anykščiuose gyvenusi rašytoja Gintarė Adomaitytė pramynė pirmuosius takus, kuriais artimiausius trejus metus čia klajos ir daugiau Lietuvos rašytojų sąjungos narių. Taip startavo A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus organizuojamas literatūrinių rezidencijų ciklas. Muziejus, šiemet minėdamas savo veiklos 90-metį ir tęsdamas literatūrinės kūrybos skatinimo tradiciją, kreipėsi į Lietuvos rašytojų sąjungą ir pakvietė jos narius į 2017–2019 metų kūrybines vasaros rezidencijas Anykščiuose. Kiekvieną vasarą Muziejus numatė sudaryti sąlygas Anykščiuose gyventi ir kurti trims šiuolaikinės lietuvių literatūros kūrėjams, kiekvienam po vieną kalendorinę savaitę birželio, liepos ar rugpjūčio mėnesį. Muziejus pasiūlė galimybę dalį laiko pagal pageidavimą praleisti autentiškose memorialinėse erdvėse (Antano Vienuolio, Jono Biliūno, Bronės Buivydaitės ar Didžiulių šeimos sodybose-muziejuose), kur kažkada kūrybinį įkvėpimą patyrė lietuvių literatūros klasikai. Šiame rezidencijų cikle dalyvaujantys rašytojai įsipareigoja parengti ir palikti Muziejui jiems priimtino literatūros žanro asmeninį „Anykščių dienoraštį“ – nuo 5 iki 50 lapų dydžio originalios kūrybos rankraštį. Ši kūrybos dalis bus kaupiama Muziejuje ir po trejų metų, baigus suplanuotą rezidencijų ciklą, bus išleista atskiru rinkiniu, reprezentuojančiu šiandieninės literatūros kūrėjų kartos ryšį su lietuvių literatūros klasikų kūrybos versmėmis.