|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Kazio Bradūno metai Kaip lietuviams išsaugoti tapatybę Žymiojo poeto ir ateitininko dukra Elena Bradūnaitė-Aglinskienė apie tėvų išgyventus ir tautiečių išgyvenamus iššūkius Daiva Červokienė
JAV etnologė ir lietuvių bendruomenės veikėja, poeto, publicisto ir ateitininko Kazio Bradūno dukra Elena Bradūnaitė-Aglinskienė su vyru Audriumi, gydytoju, lietuviu, kone pusę metų gyvena Havajuose, o kitą pusę Lietuvoje. Šiemet (2017-ieji Seimo paskelbti poeto, Nacionalinės premijos laureato Kazio Bradūno metais, nes sukako 100 metų nuo jo gimimo) ji Lietuvoje turi kilnią misiją surengti 100 susitikimų, kuriuose pasakoja apie tėvų šeimos gyvenimą Amerikoje, Tėvynės ilgesį, santykius su išeivijos spauda, ryžtą grįžti į Lietuvą bei senatvę Vilniuje. Rūpinasi, kad tėvų gyvenamasis namas būtų pažymėtas atminimo lenta, kad mažėtų tautiečių menkavertiškumas, lyginantis su Vakarais. Grįžimas į Lietuvą Ar Bradūnai turėjo vilties, jog sulauks Lietuvos Nepriklausomybės? Pasak E. Bradūnaitės-Aglinskienės, iš pradžių jie kaip ir dauguma pasitraukusiųjų į Vakarus tikėjosi, kad JAV kažkaip padės. Žinios apie partizaninę veiklą palaikė viltį bene iki 1956 metų. Tada per radiją transliavo reportažą apie Vengrijos sukilimą, kaip tik vyko ir prezidento Dvaito Eizenhauerio (Dwight Eisenhower) rinkimai: žinutė apie sukilimą buvo trumpa, daugiausia kalbėta apie rinkimus. K. Bradūnas, supratęs, kad JAV Vengrijai nepadeda, nepadės ir Lietuvai, apsiverkė. Pirmąkart dukra matė jį verkiantį |
||
|
|
||
|
Likimai Lietuvos darbininkai Berchtesgadene ir Oberzalcberge 19441945 metais Arūnas Bubnys
Nacistinės okupacijos metais Lietuvos gyventojai masiškai buvo vežami prievartiniams darbams į Vokietiją ir jos aneksuotas šalis (Austriją, Čekiją, Prancūziją). Iš Lietuvos atgabenti žmonės dirbo įvairiose pramonės, transporto įmonėse ir žemės ūkyje. Naujausiais Lietuvos istorikų tyrimų duomenimis, iš viso iš Lietuvos į Vokietiją prievartiniams darbams 19411945 metais buvo išgabenta nuo 66 900 iki 75 000 žmonių. Kai kuriems į Vokietiją atvežtiems darbininkams teko dirbti unikaliose vietose. Vienas tokių buvo Leonas Lukšas, kuris pakliuvo į karo metais antrąja Trečiojo Reicho sostine vadintą Bavarijos Alpėse esantį Berchtesgadeną, Oberzalcbergą (Berchtesgaden, Obersalzberg). Iki XIX amžiaus vidurio Berchtesgadenas buvo niekuo nepasižymintis kalnų kaimelis, vėliau ši gyvenvietė ėmė sparčiau vystytis. Lemtingi ne tik Vokietijai, bet ir Berchtesgadenui bei jo priemiesčiui Oberzalcbergui buvo 1933 metai. Pirmą kartą nacionalsocialistų partijos vadas (fiureris) Adolfas Hitleris Oberzalcberge apsilankė 1923 metais. |
||
|
|
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |