2017 m. rugpjūčio 18 d.
Nr. 31 (2247)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Maldos kelionių geografija plečiasi

Sakralinėj šventovės erdvėje
Dvasia visuomet pakylėta,
Nes ši vieta yra šventa
Ir Dievo meilės palytėta.

(V. S. Vaičiūnas)

Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios
choristai su prel. Vytautu Steponu
Vaičiūnu, Birštono klebonu
mons. Jonu Dalinevičiumi,
Vievio klebonu Alfonsu Kelmeliu
ir kun. Alfonsu Babonu

Vasarą jau vien važiuoti per Lietuvą yra šventė: kerinti įvairių atspalvių žaluma, kalvos ir kalneliai, miškai, geri keliai, švarūs miesteliai, išpuoštos tvarkingos sodybos... Pagal krikščionišką tradiciją Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo Bazilikoje per atlaidus Gargždų dekanatui skirtą dieną šią vasarą giedojome du kartus. Tai – atsakinga ir maloni misija.

Trečioji mūsų maldos kelionė buvo tolimesnė. Liepos 16-ąją pirmą kartą vykome į išskirtinę Lietuvos vietovę – prie gražios, vaizdingos Nemuno kilpos 43 km į pietus nuo Kauno esantį Birštono kurortą – pasisemti dvasinės atgaivos, todėl kalbėti teks apie sakralinius dalykus.


Į Birštoną ir Kaišiadoris

Grupė šilališkių su savo kunigais –
kan. Algiu Genučiu ir vikaru
Vaidu Gadeikiu – prie Palaimintojo
arkivyskupo Teofiliaus Matulionio
paminklo šalia Kaišiadorių Katedros

Jau praėjo kelios savaitės, kai Lietuva turi dar vieną Palaimintąjį – arkivyskupą Teofilių Matulionį. Minios tikinčiųjų iš Lietuvos ir kitų šalių birželio 25-ąją vyko į Vilnių, į jo beatifikacijos iškilmes – pirmą tokį istorinį įvykį Lietuvoje. Birželio viduryje grupelė tikinčiųjų iš Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos turėjo tikslą labiau pažinti Palaimintojo gyvenimą, todėl susiruošė maldingai kelionei į Birštoną ir Kaišiadoris. Kartu su tikinčiaisiais vyko parapijos klebonas kan. Algis Genutis ir vikaras kun. Vaidas Gadeikis. Šiai kelionei tikinčiuosius subūrė Darata Šlušnytė.

Birštonas mus pasitiko iškilmingai – tą sekmadienį vyko miesto šventė. Pasigrožėję miesto vaizdais sustojome prie Birštono sakralinio muziejaus. Ten mus priėmė muziejininkė Daiva Valatkienė. Jaukūs muziejaus kambarėliai bylojo apie kažką nepaprasto ir didingo. Pabuvę ilgiau kambarėlyje, kur dabar eksponuojami arkiv. T. Matulionio daiktai, pasiklausę nuoširdaus ir įdomaus muziejininkės pasakojimo, visi pasijuto labai praturtėję dvasiškai. Džiugu buvo prisiliesti prie, galima sakyti, netolimos, bet žmonėms ir Lietuvai reikšmingos praeities. Visus sujaudino pasakojimas apie sunkų arkivyskupo gyvenimą, jo patirtus didelius išbandymus lageryje, kalėjimuose. Įdomu buvo ir tai, jog vyskupu Vincentą Sladkevičių arkivyskupas Teofilius Matulionis pašventino šiose patalpose slaptai. Sakraliniame muziejuje galima išvysti daug bažnytinių indų, paveikslų, senų religinių knygų. Daugelį lankytojų patraukia neseniai įsigyta nago dydžio knyga – Šventasis Raštas. Muziejuje aplankėme ir kitas tuo metu veikusias parodas.


Kvietimas aplankyti Varnius

Pranciškus ŽUKAUSKAS

Per vasaros atostogas žmonės dažniausiai vyksta į sostinę Vilnių, kiti – į Kauną, o moksleiviai – į čia esantį Zoologijos sodą. Dar kiti vyksta į Palangą pasipliuškenti gintarinės Baltijos bangose, treti keliauja prie upių, ežerų, kopia į mūsų gimtojo krašto piliakalnius, o galbūt kai kas keliaus kur nors pėsčiomis arba dviračiais. Visa tai labai puiku! Tačiau, mano manymu, išnaudojant vasaros atostogų laiką įvairioms išvykoms arba ekskursijoms, nereikėtų vien tik pramogauti. Pirmiausia reikėtų tobulinti mūsų moksleivių ir jaunimo dvasinį pasaulį, gilinti žinias apie mūsų tautos istorinę, kultūrinę ir religinę praeitį.

Kai dar dirbau mokytoju, besibaigiant mokslo metams, Šilalės rajono Padievyčio pagrindinės mokyklos pradinių ir vyresniųjų klasių mokiniams suorganizavome ekskursiją į Varnius. Tą nedidelį miestelį siūliau pasirinkti neatsitiktinai, nes, pasak istorikų ir mūsų krašto tyrinėtojų, pirmą kartą Varniai yra paminėti dar XIV amžiaus kryžiuočių kronikose ir žvalgų pranešimuose. Mat tuomet ši sritis buvo gausiai apgyvendinta ir kryžiuočių labai dažnai puldinėjama. Vienoje Varnelės upelio pusėje stovėjęs miestas buvo vadinamas Medininkais, o kitoje – Varniais. Jau XV amžiuje Varniai tampa Žemaičių kultūriniu ir religiniu centru. Įžymus istorikas Dlugošas rašo, jog Vytautas su Jogaila 1413 metais čia sunaikino pagonių aukurus, pradėjo statyti bažnyčią ir krikštyti žemaičius. 1417 metais, valdant Didžiajam Lietuvos kunigaikščiui Vytautui, Varniuose įsteigta Žemaičių vyskupystė. Taip miestas pradėjo gana sparčiai augti. Buvo pastatyta Katedra, Vyskupo rūmai ir kurija. 1469 metais įsteigta pirmoji parapinė mokykla, iki 1864 metų veikė kunigų seminarija. Joje mokėsi A. Strazdas, K. Nezabitauskis-Zabitis, A. Baranauskas, A. Vienažindis, M. Valančius, vėliau tapęs šios seminarijos rektoriumi ir Žemaičių vyskupijos vyskupu. Čia 1851 metais prisiglaudė ir iš Peterburgo atvykęs S. Daukantas. M. Valančius daug prisidėjo prie tuometinio Varnių suklestėjimo. Jis norėjo Varniuose net Žemaičių akademiją įsteigti, įkurti tikrą lietuvių kultūros židinį – kvietėsi į Varnius rašytojus, menininkus, visapusiškai skatino Lietuvos kultūrinimo, blaivybės bei švietimo darbą. Jo rūpesčiu atvykęs knygų leidėjas A. Zavadskis atidarė Varniuose didžiulį knygyną, veikė gana turtinga seminarijos biblioteka, turėjusi 3028 pavadinimų 5883 tomus knygų. Spėjama, jog čia yra gyvenęs ir dirbęs netgi pirmosios lietuviškos knygos autorius Martynas Mažvydas, katedros kanauninku dirbo ir lietuvių raštijos pradininkas Mikalojus Daukša ir čia palaidotas, tik jo kapas nežinomas.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija