2017 m. rugpjūčio 31 d.
Nr. 33 (2250)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Reikšmingi Žolinės minėjimai

Šventė miesto sukaktį

Irena Marija Kononovienė
laimėjo Žolinės puokščių konkursą

Tarp gražiausių Žolinės puokščių
buvo Šilalės „Carito“ puokštė

Savivaldybės vadovai vaišina
šventės dalyvius gimtadienio tortu

Klebonas kan. Algis Genutis
su Šilalės savivaldybės
atstovais. Antras iš dešinės –
meras Jonas Gudauskas

Šilališkiai džiaugiasi šventiniu koncertu

Koncertuoja vokalinis ansamblis „Aušrinė“

Partneriams iš Ukrainos
padovanotas gaisrinės automobilis

ŠILALĖ. Šiemet miestas vėl šventė sukaktį. Šiemet rugpjūčio 13, 14 ir 15 dienomis Šilalė minėjo 484-ąsias metines. Rugpjūčio 13-ąją, sekmadienį, vyko bėgimo varžybos Šilalės miesto taurei laimėti.

Rugpjūčio 14-ąją, pirmadienį, Vlado Statkevičiaus muziejuje įvyko buvusio kraštiečio Pranciškaus Gerliko tapybos darbų parodos atidarymas. Vakare prie muziejaus – vasaros nakties muzikos vakaras. Šilališkius žavėjo operos solisto Liudo Mikalausko ir violončelių muzikinė programa pagal maestro Vytauto Kernagio repertuarą „Baltas paukštis“.

Rugpjūčio 15-ąją, Žolinės dieną, žmonės, nešini gražiausiomis gėlių puokštėmis, pirmiausia ėjo į Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčią. Čia vyko Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų iškilmė. Parapijos kunigai klebonas kan. dr. Algis Genutis, vikarai Vaidas Gadeikis ir Aivaras Pudžiuvelis aukojo šv. Mišias, o po pamaldų šventoriuje surengta puokščių paroda-konkursas. Prizines vietas pelnė šilališkė Irena Marija Kononovienė, Šilalės „Carito“ moterys, vadovaujamos Jadvygos Mortos Romienės ir puikiai gėlių puokštes komponuojanti garbaus amžiaus šilališkė Jadvyga Pudžiuvelienė. Šventoriuje puokščių prizininkės buvo apdovanotos, skambėjo giesmės, vaišintasi parapijiečių susineštomis vaišėmis, arbata, kava.

Visas tris dienas miestą valdė ne tik koncertai, parodos, sportinės varžybos, atrakcionai. Karinės technikos mėgėjai galėjo apžiūrėti modernią „Aro“ ginkluotę. Daugelį sudomino priešgaisrinės tarnybos technika.

Beje, daug žaidimų, įvairių atrakcionų buvo skirta vaikams ir jaunimui. Į miesto šventę atvyko daug svečių ne tik iš kitų miestų, bet ir iš užsienio (iš Ukrainos, Vokietijos, Kaliningrado srities Slavsko ir Sovetsko miestų), kaimyninių Tauragės, Šilutės, Plungės rajonų.

Miesto gimtadienis baigėsi įspūdingais koncertais, lazerių, fejerverkų šou ir gražia, nuotaikinga diskoteka po Šilalės dangumi.

Šilalė senovėje buvo vadinama Šilo gardu arba tiesiog Garduva. Spėjama, kad šilališkiai, versdamiesi žemdirbyste ir gyvulininkyste, turimus gyvulius laikydavę garduose, mediniuose aptvaruose. Pirmosios žinios apie Šilalę siekia XVI amžiaus pabaigą. Senuosiuose istoriniuose raštuose užfiksuota, kad sulenkintas Šilalės vardas buvo rašomas Szylovka. Tuomet Šilalės dvaras puoselėjo savas tradicijas. Ir tik 1533 metais dvaro savininkas Stanislovas Arvydavičius pastatė pirmąją medinę bažnyčią, pasirūpino jos išlaikymu. Tuometinis Žemaičių vyskupas (jo pavardės šaltiniuose nerasta) suteikė šiai šventovei parapijos teises. 1769 metais Jonas Pilsudskis pastatė antrą, spėjama, kad dar ir trečią bažnyčią, o 1792 metais jis įsteigė altariją. Vyskupas Motiejus Valančius apie Šilalę rašė: „Parakvija (parapija – aut.) giera, dosni, kunigaj tur kuo miesti“. 1903–1909 metais klebono prelato Pranciškaus Kuodžio rūpesčiu, parapijiečių lėšomis pastatyta nauja, gotikinio stiliaus, raudonų plytų, aukštu bokštu, „šaunančiu“ į dangų, bažnyčia... Toji mūrinė bažnyčia tebestovi ir šiandien. Ji – Šilalės miesto pasididžiavimas.

Šilališkiai myli savo miestą. Kartų kartos jį puošia, gražina, nes daugelis čia gimė, užaugo, sukūrė šeimas.

Pranciškus ŽUKAUSKAS

Rūtos JANAVIČIŪTES ir autoriaus nuotraukos

 

„Žolinės vainikas“

ŠEDUVA. Čia jau keliolika metų rengiamas festivalis „Žolinės vainikas“. Šiemet šventėje dalyvavo daug svečių: Seimo nariai Vytautas Juozapaitis, Žygimantas Pavilionis, Laurynas Kasčiūnas ir Algirdas Butkevičius, Radviliškio rajono savivaldybės meras Antanas Čepononis ir tarybos nariai Vida Stasė Skarelienė ir Kostas Dočkus.

Po šv. Mišių Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje (jas aukojo klebonas kun. Virginijus Kazaitis ir Šiaulėnų klebonas kun. Jonas Bagdonas) žmonės grožėjosi Šeduvos miesto Laisvės aikšte. Ją papuošė šeduvių bendruomenių „austi“ gėlių kilimai – dvi margaspalves gėlių juostas pynė Šeduvos kultūros ir amatų centro vaikų teatras „Laumžirgiai“, Irena Šilerienė su dukra, Globos namų, Neįgaliųjų draugijos atstovai, Laima Didžbalienė (Alksniupių kultūros namų atstovė), Šeduvos ambulatorijos, miesto seniūnijos darbuotojai, Gitana Šiaulė su dukra, Šeduvos lopšelio-darželio, kultūros ir amatų centro, Butėnų bendruomenės, Pavartyčių bendruomenės atstovai. Prie Bendruomenės namų buvo eksponuojama šeduvės Aldonos Genovaitės Salynaitės-Kleivienės darbų paroda. Bendruomenės namuose vėliau buvo atidaryta unikali paroda „Žmonės be grimo“. Tai yra bendras Šeduvos globos namų ir Šiaulių fotografijos namų projektas.

Šventę tradiciškai vainikavo liaudiškos muzikos kapelų festivalis. Buvo pinamas gėlių ir žolių vainikas, vaišinama karšta žolelių arbata.

17 val. aikštėje prisistatė devynios kapelos iš visos Lietuvos, jos pagrojo po du kūrinius. Po pasisveikinimo į šventinę eiseną išsirikiavo ir į miesto parką išžygiavo Raseinių rajono Girkalnio kapela „Gojus“ (vadovai – Sigita ir Antanas Vaitiekūnai), Panevėžio rajono Tiltagalių „Lėvena“ (vadovas – Igoris Švedko), Pagėgių savivaldybės Natkiškių „Vaivorykštė“ (vadovas – Valdas Armonas), Joniškio Algimanto Raudonikio meno mokyklos liaudiškos muzikos kapela (vadovė – Edita Rudienė). Šalia svečių rikiavosi ir rajono muzikantai – Radviliškio miesto kultūros centro „Radvija“ (vadovė – Jūratė Stakvilevičienė), Šeduvos kultūros ir amatų centro „Užuovėja“ (vadovas – Edvinas Kažukauskas), Baisogalos kultūros centro „Dainoriai“ (vadovas – Paulius Kablys).

Atžygiavusios į parką kapelos atliko tradicinį šventės kūrinį – „Magdelės valsą“. Jungtinei kapelai dirigavo Edvinas Kažukauskas. Vadovai uždegė šventės fakelą ir iškeliavo ruoštis koncertui. Scenoje buvo apdovanojami gražiausiai aplinką tvarkantys gyventojai ir įstaigos. Koncertą pradėjo skrabalininkas iš Rozalimo Egidijus Impolis, o visą šventę vedė ir publiką linksmino „Lietuvos humoro lygos“ nugalėtojai – humoro grupė iš Matuizų „MTV“.

Šventinis koncertas tęsėsi iki 23 val., paskui kapelos ėjo prie parke sukrauto laužo, ten dar skambėjo jų muzika, dangų nušvietė J. Baublio dovanotas fejerverkas.

Radviliškio rajonas

 

Sveikinimai tėvams, dainos ir šiupininė

ŽUKAI. Žolinės šventės dalyviams maldą ir prasmingą kalbą pasakė Viešvilės, Smalininkų ir Vilkyškių parapijų klebonas kun. Kęstutis Pajaujis, palaimino žolynus ir paskelbė šventės pradžią. Gražiame Pagėgių krašto kampelyje gyvenančios bendruomenės šventei iškilmingumo suteikia prie kaimo kryžiaus uždegamos žvakelės Amžinybėn išėjusiesiems atminti. Žvakelę uždegė bendruomenės pirmininkė Anastazija Kubilienė ir Vilkyškių seniūnas Darius Jurkšaitis, dainomis šildė Regina Pilkionienė. Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis įteikė dovanėles net penkiems jaunųjų atžalų tėveliams. Su 80-mečiu pasveikinta ir ilgametė Žukų mokytoja Irena Krapavickienė. Meras dar sveikino tą dieną įvykusių tinklinio ir smiginio varžybų nugalėtojams. Medžiotojų būrelio vyrai išvirė ne tik gardžią šiupininę, bet ir organizavo sportines varžybas, apdovanojo nugalėtojus.

Bendruomenės pirmininkės iniciatyva prisiminti prieš 15 metų Žolines „palaiminę“ ir nestokoję iniciatyvos, kad šventė gyvuotų. A. Kubilienė dėkojo geradariams už pagalbą organizuojant renginį ir kvietė visus vaišintis šeimininkių paruoštomis košėmis ir darbščiųjų žukiškių iškepta šviežia duona ir sūriu.

Pagėgių savivaldybė

 

Kilimas iš gėlių ir žolynų

KĖDAINIAI. Žolinės iškilmėms Šv. Juozapo parapijos „Carito“ savanoriai, Kėdainių Šeimos centras ir Kėdainių kultūros centro etnokultūrinės stovyklos „Ir atskrido paukštela“ dalyviai Šv. Juozapo bažnyčios šventoriuje sukūrė kilimą iš gėlių ir žolynų.

www.juozapoparapija.lt

 

Sodybas puošė žolynų puokštėmis

RUDAMINA. Miestelio gyventojai turi gražią tradiciją švęsti Žolinę. Šiemet šią dieną iš pat ryto vieni rudaminiečiai savo sodybas puošė didžiulėmis žolynų puokštėmis, kiti rinkosi į kūrybines dirbtuves, kur iš pievų, daržų ir sodų surinktų gėrybių surišę Žolinių puokštelę keliavo į Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų atlaidus Švč. Trejybės bažnyčioje. Po šv. Mišių žmonės rinkosi į parapijos namų kiemelį. Čia renginio dalyvius sveikino Lazdijų rajono savivaldybės meras Artūras Margelis. Įteikdamas šventinį pyragą, jis linkėjo visiems sveikatos, skalsos, puoselėti bendruomeniškumą bei mokėti linksmintis ir džiaugtis nudirbtais darbais. Į šventę susirinkę rudaminiečiai bei svečiai lankėsi žolynais ir gardumynais kvepiančiame kermošiuje, stebėjo teatralizuotą pasirodymą, kaip senovėje buvo švenčiama Žolinė, linksminosi klausydamiesi Lazdijų kultūros centro kapelos „Dziedukai“ (vadovas – Romas Mazėtis) bei Livetos ir Petro Kazlauskų koncertinės programos.

Lazdijų rajonas

 

Šventė trys kartos

KALVELIAI. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų šventė „Sveika, Šventoji, dangun paimtoji“, kuri kartu minima kaip šeimų šventė, jau 18 metų yra svarbiausia Kalvelių seniūnijos šventė. Šią rugpjūčio 15-ąją į Dievo Gailestingumo bažnyčią nešini puokštėmis ėjo vietos ir apylinkių gyventojai bei svečiai. Šv. Mišias aukojo šią parapiją aptarnaujantis Šumsko klebonas kun. Janas Černiavskis. Melsta palaiminimo šiųmečiam derliui bei visoms seniūnijos šeimoms.

Paskui Žolinės šventė persikėlė į miestelio aikštę, kur bendruomenės veikla, puoselėjant gilias tradicijas ir šeimos vertybes, pasidžiaugė svečiai: europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis, Seimo nariai Rita Tamašunienė ir Česlavas Olševskis Vilniaus rajono savivaldybės merė Marija Rekst, vicemerė Teresa Demeško, administracijos direktorė Liucina Kotlovska ir jos pavaduotojas Albertas Narvoišas, Tarybos narys Stanislavas Zajankovskis, kaimyninių seniūnijų vadovai, seniūnaičiai. Scenoje viena po kitos pasirodė trys kartos: vaikai, tėveliai ir seneliai. Jie džiugino visus šokiais, dainomis, eilėmis. Veikė amatų ir skanėstų mugė, atrakcijos vaikams. Kalvelių gimnazijų stadione lygiagrečiai vyko sportinės žaidynės, kvietusios išbandyti savo jėgas įvairiose rungtyse.

Vilniaus rajonas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija