Pirmasis puslapis
Aktualijos
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Rugpjūčio renginiai ir minėjimai

Groja bandūrininkas Svetoslavas Sulenko

Savo eiles, skirtas Ukrainai, prie Evhenijaus Konovaleco portreto skaito Dalia Tarailienė

Kaunas. Rugpjūčio 24 dieną vyko Ukrainos Nepriklausomybės dienos minėjimas, Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje prasidėjęs Lietuvos ir Ukrainos valstybiniais himnais.  Šv. Mišias aukojo Romos katalikų ir rytų apeigų katalikų (unitų) dvasininkai. Mišių pradžioje rektorius kun. Tomas Karklys sakė, kad bus meldžiamasi už Ukrainos nepriklausomybę. Tai – šalis, kuri kenčia nuo agresijos. Rektorius priminė, kad Ukraina patiria karo žiaurumus: 2014 metais, kaip tik per Ukrainos nepriklausomybės dieną, šalies priešai sušaudė suimtus beginklius savanorius, o vadinamajame Ilovaisko „katile“ žuvo šimtai ukrainiečių karių ir savanorių. Kun. Saulius Bytautas OFM pamoksle kalbėjo apie tą dieną minimą šv. Baltramiejų. Bendroje maldoje melstasi už ukrainiečių tautą, kuri ir šiandien kovoja laisvės kovą, pareikalavusią daugybės tautiečių gyvybių. Po šv. Mišių už nuopelnus Lietuvai pagerbtas žymus Ukrainos karinis ir politinis veikėjas, Ukrainos karinės organizacijos vadovas, Lietuvos pilietis,  plk. Jevhenijus  Konovalecas. Po šv. Mišių  vyko šventinis koncertas. Vargonais kūrinį pagrojo Julija Bujanovaitė-Sokol. Pritardamas bandūra jaunas ukrainietis Svetoslav Sulenko (Ukraina) dainavo ir ukrainiečių šaulių himną, ir kitas patriotines dainas, o vilnietė Dalia Tarailienė skaitė ukrainiečių laisvės kovai skirtas eiles ir dainavo dainas. Ukrainiečių kovos vadovas E. Konovalecas buvo pagerbtas padedant gėlių vainiką prie jam skirtos atminimo lentos Laivės alėjoje. Gėlės buvo padėtos ir prie Nežinomo kareivio kapo bei Laisvės paminklo Vytauto Didžiojo Karo muziejaus sodelyje. Renginyje dalyvavo Ukrainos ambasados Lietuvoje atstovai, Lietuvos šaulių sąjungos vadovybė, Kauno ukrainiečių bendruomenės  bei Kauno sąjūdiečiai, savanoriai ir kiti svečiai.  Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovėje renginio dalyviai, bendraudami prie kavos puodelio, klausėsi muzikinių kūrinių, kuriuos atliko Kauno muzikinio teatro solistai ir ukrainiečių dainininkai. Pasveikino Ukrainos ambasados karo atašė atstovas, o vėliau ambasados kultūros atašė atstovas apdovanojo aktyviausius Kauno ukrainiečių bendrijos narius. Su renginio dalyviai bendravo neseniai į Lietuvą atvykęs Vilniaus Šv. Trejybės (unitų) klebonas t. Vinkentijus Pelych OSBM bei į svečius trumpai atvykęs bazilijonas br. Vladimiras. Jis papasakojo apie Briuchovičių seminariją (netoli Lvovo, Ukraina), kurioje kunigo šventimus gauti rengiasi net 48 bazilijonai ir 25 kitų kongregacijų vienuoliai (dar daugiau klierikų mokosi Lvovo seminarijoje). Renginį organizavo Lietuvos Sąjūdžio Ryšių su NVO ir Jaunimo komitetai, Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovė, Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo šaulių 2-oji rinktinė, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija, Kauno ukrainiečių Bendrija.

Kaunas. Rugpjūčio 10 dieną Istorinės Prezidentūros kiemelyje vyko tradicinis prezidento Antano Smetonos 143-ųjų gimimo metinių paminėjimas, kurį organizavo Lietuvos sąjūdžio Kauno taryba ir Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga. Kalbėjo Seimo narė Gintarė Skaistė, Kauno miesto savivaldybės tarybos narys Jonas Koryzna, prezidento Antano Smetonos brolio Motiejaus anūkė Sigutė Smetonaitė-Petrauskienė, Šilainių seniūnijos seniūnaitis ats. plk. Jonas Marcinkus, LPKTS tarybos pirmininkė Vincė Vaidevutė Margevičienė, LŠS atkūrimo iniciatyvinės grupės steigėjas Stasys Ignatavičius, šaulys Alvydas Semaška, VDU prancūzų kalbos dėstytojas Lua Buazu (Loic Boizou), A. Smetonos gimnazijos istorikas Sigitas Nefas ir kiti.

Kaunas. Rugpjūčio 23-iąją buvo paminėta Juodojo Kaspino diena. Po šv. Mišių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje buvo padėtos gėlės prie Nežinomojo kareivio kapo ir Laisvės statulos Vytauto Didžiojo Karo muziejaus sodelyje. Minėjimą organizavo Lietuvos Sąjūdžio Kauno Taryba, Lietuvos Šaulių Sąjungos Vytauto Didžiojo 2-ji rinktinė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kauno skyrius, Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos Kauno skyrius, klubas „Žalgirio Pergalės parkas“.

Vilnius. Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje, minint Juodojo kaspino dieną, kalbėjo Lietuvos politikai ir užsienio visuomenės veikėjai. Taip buvo prisiminta 1939 metų rugpjūčio 23 dieną Vokietijos ir Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministrų pasirašyta nepuolimo sutartis – vadinamasis Molotovo–Ribentropo paktas, pagal kurio slaptuosius protokolus sovietai ir naciai Antrojo pasaulinio karo išvakarėse pasidalijo Baltijos šalis ir Lenkiją į įtakos sferas, o netrukus, po pakto pasirašymo pradėjus karą, Lenkija, Lietuva bei kitos šalys buvo okupuotos.

Kovo 11-osios Akto signataras Petras Vaitiekūnas pareiškė, kad sovietų ir nacių paktas, Antrojo pasaulinio karo išvakarėse padalijęs Rytų Europą į įtakos sferas, tebesibeldžia į mūsų duris. Anot jo, Ribentropo–Molotovo pakto padarinių nesuprato ir Vakaruose: Europai, Vokietijai pavyko įsisąmoninti nacizmo žalą, bet komunizmo – ne. Nors yra daug dokumentų, parašytų apie Ribentropo–Molotovo paktą, pavyzdžiui, 2008 metų Prahos deklaracija apie Europos sąžinę ir komunizmą, 2010 metų deklaracija apie komunizmo nusikaltimus, 2009 metų Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos rezoliucija apie padalytą Europos Sąjungą, bet, „deja, stalinizmas ir Ribentropo–Molotovo paktas yra galvose“, nes „Rusijoje 62 proc., jų pačių skaičiavimu, rusų serga stalinizmo nostalgija, jie trokšta naujo Stalino, naujų pergalių ir jų negąsdina milijonai naujų aukų“. Anot P.Vaitiekūno, neįveiktos Ribentropo–Molotovo pakto pasekmės, todėl nesuvokta, kas tai apskritai buvo – visa tai atvedė prie Rusijos karo Ukrainoje, prie Krymo okupacijos bei aneksijos ir vedama toliau prie branduolinės Karaliaučiaus srities Rusijoje militarizacijos. Buvusio diplomato teigimu, negalima dėl to kaltinti tik dabartinio Rusijos prezidento Vladimiro Putino, kurio politika pateisina Ribentropo–Molotovo paktą, tačiau, jo teigimu, savo namų darbų neatliko ir Lietuva, ir Europa – „apskritai Vakarų civilizacija nesugebėjo kartu su rusais parašyti bendrų vadovėlių, ir milijonai rusų vaikų mokomi iš vadovėlių, kurie trykšte trykšta nostalgija buvusiai Sovietų Sąjungos galybei, stalinizmui, teisinamas Ribentropo–Molotovo paktas, teisinamos pasekmės“.

Buvęs Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis konferencijoje pasiūlė Ribentropo–Molotovo paktą britų spaudos pavyzdžiu vadinti Komunacių paktu. Jeigu nacizmo bacila įveikta, ar įveikta komunacių bacila ar rusofašizmas? „Rusofašizmas yra svarbiausias, jis yra pasaulio grėsmė. Apie jį mūsų pavergtos smegenys nekalba“, – teigė V. Landsbergis, akcentavęs, kad „tas velnio paktas“ nebuvo vienkartinis dalykas: štai didžiosios valstybės pasirašė, kad Ukraina negali būti keičiama, tačiau vakariečiams vis „plepant ir plepant“, Ukraina terorizuojama.

Į konferenciją Vilniuje dėl ligos negalėjusi buvusi lenkų judėjimo „Solidarumas“ aktyvistė Jadviga Chmielovska (Jadwiga Chmielowska) savo pranešime, kurį perskaitė renginio vedėjas Andrius Tučkus, pabrėžė, kad dabartinis autoritarizmas Rusijoje įsigali ir KGB pulkininkas Vladimiras Putinas jau 17 metų gali valdyti šalį tik todėl, kad laiku ir tinkamai nebuvo pasmerktas komunizmas, kaip nusikaltimus žmonijai vykdęs režimas. „Taip buvo išaugintas dar vienas Rusijos monstras. Neveiklumo nuodėmė plinta“, – teigė ji.

Konferencijoje dalyvavęs Rusijos disidentas, publicistas Aleksandras Podrabinekas tvirtino, kad ir dabar, kaip prieš 70 metų, būna užmerkiamos akys prieš žmonių teisių pažeidimus, net nusikaltimus siekiant sau naudos. Kaip pavyzdžius jis minėjo Vakarų požiūrį į Kubos, Kinijos režimus, Azerbaidžano „ikrų diplomatiją“. Pasak A. Podrabineko, Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje (ETPA) yra keliolika užsienio parlamentarų, kurie keturis kartus per metus dovanų gauna ne mažiau kaip po pusę kilogramo juodųjų ikrų. „Daugelį ETPA deputatų kviečia į Baku, kur jie gauna brangių dovanų: kilimų, juvelyrinių dirbinių iš aukso, sidabro, brangių gėrimų. Standartinė dovana Europos deputatams, atvykusiems į Baku palaikyti Alijevo režimo, – du kilogramai juodųjų ikrų. Mažai kas pasaulyje turi abejonių dėl Azerbaidžano – autoritarinės valstybės, kur žiauriai persekiojama politinė opozicija. Nepaisant to, parlamento rinkimus 2010 metais, kai į parlamentą nepateko nė viena opozicijos partija, EPTA delegacijos vadovas pavadino atitinkančiais tarptautinius standartus“, – sakė rusų publicistas.

BIRŽAI. Rugpjūčio 23-iosios vakare Biržų pilies kieme poezijos posmais, muzika ir šio renginio dalyvių simboliniu susikabinimu rankomis prisimintas Baltijos kelias. Renginį vedė Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos vyr. bibliotekininkė Židrutė Užubalienė. Istorinio 1989-ųjų įvykio, pakvietusio trijų Baltijos valstybių žmones laisvei, susitelkimui ir vienybei, paminėjimo metu kalbėjęs Savivaldybės meras Valdemaras Valkiūnas kvietė ir toliau stiprinti broliškus ryšius, solidariai žvelgti į ateitį.

Už glaudų bendradarbiavimą ir svetingą kaimynystę V. Valkiūnui padėkojo renginio svečias – Latvijos Respublikos Nepaprastasis ir Įgaliotasis ambasadorius Lietuvos Respublikoje Einaras Semanis. Latvijos instituto ,,Latvija 100“  projekto vadovė Ieva Stare pasveikino renginio dalyvius su artėjančiu Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiu ir dovanojo saldžią dovaną – pagal ypatingą receptą Latvijoje iškeptą tortą. Muzikinį sveikinimą į minėjimą susirinkusiems biržiečiams dovanojo muzikos atlikėjų iš Latvijos duetas – Rūta ir Valdis Muktupaveliai.

Panevėžys. Rugpjūčio 23 dieną Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka kartu su Panevėžio kraštotyros muziejumi pakvietė į gyvosios istorijos konferenciją „Į laisvę – kelias ir šalikelės“. Tai – vienas renginių, skirtų paminėti Baltijos kelio ir Juodojo kaspino dienai. Juozo Urbšio tėviškėje (Čiūrų k., Panevėžio r.) buvo atidaryta pirmoji konferencijos dalis. Vytautas Babravičius (Simas) atliko savo autorinių dainų programą, o Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto absolventas Antanas Terleckas padarė pranešimą „Ką šiandien kalba Lietuvos partizanai“. G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos konferencijų salėje vyko antroji dalis. Renginio dalyviai klausėsi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojo Ryto Narvydo, Latvijos Vidžemės taikomųjų mokslų universiteto dr. Gačio Kruminio, Lietuvių kalbos instituto dr. Astos Mitkevičienės, istoriko, mokytojo eksperto Juozo Brazausko, Mykolo Romerio universiteto doc. dr. Povilo Aleksandravičiaus pranešimų.

Palanga. Rugpjūčio 10 dieną Palangos „Baltojoje“ viloje būrelis sąjūdiečių paminėjo 143-čiąsias Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos gimimo metines. Šioje viloje Prezidentas su šeima vasaros metu atostogaudavo. Tuomet vilą valdė Marija Tiškevičiūtė, kuri sovietams okupavus Lietuvą, enkavedistų buvo suimta ir ištremta, tremtyje ji mirė (jos palaikų vieta nežinoma, Palangos kapinėse yra šeimos antkapinis paminklas). Palangoje Lietuvos Prezidentą iškilmingai su duona ir druska pasitikdavo jos burmistras Jonas Šliūpas, veikiančių tautinių organizacijų atstovai, vietos gyventojai ir poilsiautojai. Dabartiniai vilos šeimininkai Gražina ir Juozas Robačevskiai minėjimo dalyvius sutiko su jų paruoštos kvapnios arbatos puodeliais ir prie uždegtos simbolinės vaškinės žvakės šviesos. 2010 metais prie „Baltosios“ vilos pastato buvo pritvirtinta memorialinė lenta, žyminti, kad šiame name vasarodavo Lietuvos Respublikos Prezidentas, 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Antanas Smetona. Norėtųsi, kad Palangos savivaldybė šiai atminimo lentai suteiktų  estetiškesnę išvaizdą.

Prezidento Antano Smetonos žingsnius Palangoje mena ir Birutės kalno papėdėje 1934 metais pasodintas ąžuolas. Jis pasodintas Prezidento 60-jo Gimtadienio proga ir vadintas Tautos vado ąžuolu. Kaip pasakojama, sovietmečiu šį ąžuolą norėta sunaikinti, bet savo istoriją gerbiantys miškininkai saugumiečius suklaidino, nurodydami kitą ąžuolą. Nurodytas ąžuolas buvo nukirsdintas, o tikrasis gražiai išaugęs išliko iki mūsų laikų. Prieškario Nepriklausomoje Lietuvoje prie šio ąžuolo kruopščiai sutvarkytame trikampiame žemės plote buvo užrašas Sveikiname tautos vadą.  Dabar ąžuolas vietos žmonių iniciatyva aptvertas puošnia tvorele. Būtų malonu, kad savivaldybė lentele pažymėtų šio ąžuolo vardą ir jo pasodinimo istoriją. Gaila, kad Prezidentą Antaną Smetoną ir jo jubiliejines sukaktis vengia prisiminti kurorto valdžia. Prisimename 2014 metus, kada daugelis Lietuvos vietų minėjo 95-ąsias A. Smetonos išrinkimo prezidentu ir 70-ąsias jo mirties metines, Palangos savivaldybės meras Šarūnas Vaitkus, nors ir buvo mūsų prašytas dalyvauti  Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus surengtame Prezidento minėjime Palangoje, ne tik pats į jį neatėjo, bet ir neatsiuntė nė vieno žadėto savivaldybės atstovo. Vėliau teisintasi, kad Prezidento Antano Smetonos minėjimo nėra numatęs to paties mero vadovaujamos savivaldybės kultūros skyrius...

Zigmas Tamakauskas

© 2017 „XXI amžius“