Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Žiniasklaida
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Religijos laisvė pasaulio politikoje

Apie JAV valstybės departamento paskelbtą metinę ataskaitą

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus prieš bendrąją trečiadienio audienciją Šv. Petro aikštėje sveikinamas daug išbandymų patiriančių Kinijos katalikų

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentui Donaldui Trampui (Donald Trump) neseniai pasirašius vyriausybinį dekretą (Executive order) dėl religijos laisvės sustiprinimo galingiausioje pasaulio valstybėje, su dideliu dėmesiu buvo sutikta metinė Valstybės departamento ataskaita šia tema kitose šalyse. Rugpjūčio viduryje pristatydamas dokumentą „International Religitions Freedom Report for 2016“ valstybės sekretorius Reksas Tilersonas (Rex Tillerson) patvirtino, kad religijos laisvės gynimas yra pagrindinis JAV užsienio politikos elementas. Tokia nuostata Jungtinės Valstijos vadovaujasi tiek kaip moraliniu imperatyvu, tiek ir suprasdamos, jog religijos laisvės, kaip pagrindinės žmogaus teisės, užtikrinimas yra prielaida taikai ir stabilumui kiekvienoje šalyje, ir visoje tarptautinėje bendruomenėje. Negebėjimas ar nenoras teisiškai įtvirtinti religijos laisvę ir praktiškai ją garantuoti didina viešojo gyvenimo sutrikdymo, smurto ir teroristinių išpuolių pavojus.

Malda – pasitikintis Dievu atkaklumas

Kun. Vytenis Vaškelis

Neužtenka vien tikėti į Dievą, nes ir demonai drebėdami tiki (Jok 2, 19), kai prisiminę savo egzistencijos Palaikytoją žino, jog neišvengiamai jų laukia pražūtis. Visiškai atsižadėję Dievo, jie nebegali melstis ir keisti savo likimą, todėl niekada nebesugrįš į pirmykštę palaimintų angelų būklę. Neapykanta Kūrėjui ir žmonėms piktąsias dvasias veda į desperatišką neviltį, ir jos įvairiausiais būdais ir iš visų jėgų stengiasi sutrukdyti mums (be abejo, jų visus gundymus savo nuožiūra valdo Visagalis) bendrauti su Dievu, kad, apleisdami maldą, toltume nuo Jo malonės, kuri vienintelė mylimiems kūriniams suteikia galimybę peržengti Anapusybės slenkstį ir atsidurti ten, kur Švč. Trejybės dosnumas mus nesiliaus stebinti visą amžinybę.

Skaitant šio sekmadienio Evangeliją aiškėja, kodėl Jėzus pažadėjo būti su dviem ar trimis tikinčiaisiais, kurie malda kreipiasi į Viešpatį (plg. Mt 18, 19–20). Savaime suprantama, kad dviejų, kelių žmonių ar bendra tūkstantinės minios malda veiksmingesnė už vieno asmens. Todėl ne veltui Šventoji Dvasia įkvepia krikščionis burtis į įvairias maldos grupes, ypač dalyvauti šv. Mišių aukos šventime, kuriame Išganytojas ne tik esti tarp savųjų, bet Jis dėl mūsų tikrai vėl aukojasi ir trokšta mūsų širdžių labiau nei mes Jo paties...