Vilniaus arkivyskupo ir miesto mero susitikime kalbėta apie švietimo įstaigų situaciją Vilniuje
Rugpjūčio 31-ąją, ketvirtadienį, vykusiame Vilniaus arkivyskupo metropolito Gintaro Grušo ir Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus susitikime aptarta mokyklų ir vaikų darželių padėtis Vilniuje, o ypač naujuose augančiuose miesto mikrorajonuose. Atkreiptas dėmesys į Pilaitės mikrorajone esamą priešmokyklinio ir mokyklinio ugdymo įstaigų trūkumą. Atviro vaisingo pokalbio metu aptartos bendradarbiavimo galimybės, ieškant geriausių vietos bendruomenei išeičių ir pasiūlymų, kaip spręsti susidariusią situaciją. Kalbėta apie šalia statomos Pilaitės bažnyčios esantį sklypą, kuris būtų tinkamas panaudoti naujai kuriamoms švietimo įstaigoms vaikų darželiui, mokyklai. Susitikime sutarta, išanalizavus situaciją, kartu parengti pagrįstus pasiūlymus, kaip maksimaliai panaudoti esamą sklypą švietimo ir ugdymo misijai.
|
Kai buvo atstatoma valstybė...
Edvardas ŠIUGŽDA
Jau sekmadienį, rugsėjo 10-ąją (labai keistą dieną, bet taip yra įtvirtinta įstatymu), darbą rudens sesijoje pradės net penkis mėnesius per šiuos metus atostogauti suspėjęs naujasis Seimas su valdančiąja valstiečių ir socialdemokratų koalicija. Tačiau čia atsirado išsišokėlis, ir ne bet kas, o pats Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis: jis neatsisako minties Vytautą Landsbergį pripažinti valstybės vadovu. Gali būti, kad, nepaisant didelio pasipriešinimo, Seimo pirmininkas iškels įstatymo projektą dėl prof. Vytauto Landsbergio, kaip valstybės vadovo, statuso pripažinimo. Seimo vadovo nuomone, toks statusas turi būti suteiktas už atliktus darbus. Apie tokią idėją Seimo pirmininkui užsiminus rugpjūčio pabaigoje, iškart pasipylė prieštaravimai ir pasityčiojimai, kuriuose nepralenkiamas buvo Petras Gražulis: jis siūlė įvesti V. Landsbergio, kaip kažkokio tautos vado, gimtadienio šventę, paskelbiant ją nedarbo diena. Panašiai nusišnekėjo ir Remigijus Žemaitaitis, klykaudamas, jog bet kas galėjo pasitaikyti ant scenos. Matyt, jis arba veidmainiauja, arba dar per jaunas suprasti, kaip buvo atkuriama mūsų nepriklausomybė. Dėl galimų kai kurių seimūnų sveikatos sutrikimų ar jaunumo į tokius jų svaičiojimus galima nekreipti jokio dėmesio. Betgi kiti politikai išties parengė rimtesnius argumentus prieš tokį sprendimą. Štai Ramūnas Karbauskis, pasipriešinęs nuostatai dėl valstybės vadovo statuso V. Landsbergiui pripažinimo, sako, kad niekas jo neperkalbės pripažinti, jog 19901992 metais aukščiausiu valstybės pareigūnu, valstybės vadovu, buvo Aukščiausiosios Tarybos pirmininko pareigas ėjęs V. Landsbergis, bet tai esą atmetė Konstitucinis teismas (KT). Ir jeigu R. Karbauskiui pritaria Lenkų rinkimų akcijos Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos Seime seniūnė Rita Tamašunienė, tai dar nieko pozityvaus jo atžvilgiu nereiškia: juk žinoma, kad vieninteliai lenkai deputatai (išskyrus Česlavą Okinčicą ir Zbignevą Balcevičių) 1990 metų kovą atsisakė balsuoti už Lietuvos nepriklausomybės skelbimą. Iki šiol šios lenkiškos partijos atstovai demonstruoja nepalankumą pirmajam Lietuvos vadovui: 2014 metais per Sausio 13-osios minėjimą Lenkų rinkimų akcijos frakcija netgi surengė piktą demaršą išėjo iš posėdžių salės, kai tik V. Landsbergis pakilo į tribūną. Tad R. Karbauskis turėtų suabejoti tokios frakcijos draugyste. Kita vertus, ir R. Karbauskis neprieštarauja, kad galėtų būti svarstomas klausimas apie V. Landsbergio garantijas, kartu pabrėždamas, kad jis negali būti prilygintas prezidentui, tas yra apibrėžta aiškiai. Tačiau juk net ir nesiūloma Landsbergiui suteikti prezidento statusą, tai irgi apibrėžta aiškiai.
|