Gimtadienio pamąstymai
Mieli XXI amžiaus skaitytojai, Rugsėjo 6-oji XXI amžiaus gimtadienis. Pirmasis laikraščio numeris, išėjęs prieš 27 metus, 1990 m. rugsėjo 6 d., prieš Šiluvos atlaidus, buvo išleistas 20000 egzempliorių tiražu. Marijos legiono narys Valentinas Skrinska su laikraščio ryšuliais tada nuvažiavo į Šiluvos atlaidus ir pliaupiant lietui per kelias valandas visus egzempliorius išplatino. Tik panašių entuziastų pagalba laikraštis galėjo įsitvirtinti. Vidutinis tų metų leidinio tiražas viršijo 18000 egzempliorių. Tada buvo kiti laikai Lietuva paskelbusi nepriklausomybę, susidomėjimas lietuviška, jau laisva spauda, ypač katalikiška, buvo didžiulis. Buvo daug katalikų, vaikystėje ar jaunystėje uoliai skaičiusių katalikišką spaudą. O kai kurie tada dar jauni buvę kunigai jau neturėjo tokios galimybės, katalikiškų leidinių tarybų valdžios metais negalėjo būti, taigi ji jokios įtakos jų pasirinkimui irgi negalėjo daryti. Nebent kuris nors gaudavo pavartyti senų laikų katalikiškų leidinių XX amžius, Mūsų laikraštis, Lurdas, Pranciškonų pasaulis, Žvaigždė, Misijos ar paskaityti kokią nors užslėptą knygą, kurių dažniausiai turėdavo kunigai. Galbūt kam nors pasitaikė ir Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika, Rūpintojėlis, Viltis ar kiti katalikiški pogrindiniai leidiniai. Todėl ir Katalikų pasaulis iš pradžių ėjo didžiuliu 100 tūkst. egz. tiražu, daug skaitytojų turėjo ir žurnalas Caritas. Nemažai skaitytojų surado ir vėliau pradėjęs eiti XXI amžius. Bet jau po 1015 metų, vis retėjant Nepriklausomoje Lietuvoje augusių žmonių gretoms, po truputį dingo tie katalikišką spaudą mėgusieji skaitytojai, populiarusis Katalikų pasaulis ir vėliau jį keitę į kelias formas ir turinius žurnalai (Sandora, Žemės druska, Lux) buvo uždaryti, o Caritas, virtęs Artuma, per vargus dar laikosi, nors dažnai išperkamas tik nepatenkintų klebonų. Eina ir keli rečiau pasirodantys žurnalai. Turime daugelyje katalikiškų šalių populiarų Marijos radiją, per visuomeninį transliuotoją galime pasiklausyti Mažosios studijos, pasižiūrėti Sekmadienio minčių. Katalikų interneto tarnyba veikia internete, čia rasime jos tinklalapį Katalikai.lt. Internete yra Bernardinai.lt, internetinis Vatikano radijo variantas lt.radiovaticana.va. O jeigu prie viso to pridėsime ir kai kuriose parapijose leidžiamus laikraštukus ar biuletenius, kai kurių parapijų interneto svetaines (nors daugelis jų neatnaujinamos ar skelbia tik šv. Mišių laiką), atrodytų, kad Lietuva turi netgi klestinčią katalikišką žiniasklaidą. Tačiau, tiesą sakant, kiekviena katalikiška žiniasklaidos priemonė išsilaiko tik su didžiausiais sunkumais, net ir tos, kurios leidžiamos Bažnyčios įkurtų viešųjų įstaigų arba jiems pavaldžių leidyklų ir išlaikomos Vyskupų Konferencijos. Visai suprantama, kad nemažai jaunų žmonių, taigi ir kunigų, jau ne tik į katalikišką, bet ir į visokią spaudą, knygas žiūri kaip į atgyveną, nes esą viską galima sužinoti internete. Taigi tokie jau prarado poreikį skaityti spausdintą žodį. Yra kunigų, kurie XXI amžiaus nenori vadinti katalikišku laikraščiu ir jo platinti tik todėl, kad jame rašoma ne vien apie Dievą, Bažnyčią ir kunigus, o ir apie politiką, tautos istoriją, kultūrą ar kitus dalykus. Jiems atrodo, kad apie kitus dalykus katalikiškas laikraštis rašyti negali, nors niekur kitur tiek tekstų apie Katalikų Bažnyčios įvykius Lietuvoje ir pasaulyje nerasi. Kartais ir apie įvykius tų XXI amžiaus nemėgstančių kunigų vadovaujamose parapijose parašome daugiau nei visur kitur kartu sudėjus.
|