|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Gyvojo Dievo akivaizdoje
O teisumo vaisius sėjamas ramybėje tiems, kurie neša ramybę (Jok 3, 18). Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje visą parą dvelkė ramybe. Čia vyko Švč. Sakramento adoracija buvimas Gyvojo Dievo akivaizdoje. Žmonės rinkosi į šventovę semtis sielai atgaivos, melstis ir dėkoti Dievui. Jėzus, pasilikęs šventojoje Ostijoje, dalija save tikintiesiems, kad gyvenimo kelyje sutiktume Tiesą ir Ramybę. Susikaupimo ir ramybės laikas tą dieną Biržų bažnyčioje prasideda po rytinių šv. Mišių, išstačius monstranciją su Švč. Sakramentu. Nenutrūkstamas žmonių budėjimas tęsiasi iki kito ryto, viską vainikuojant šv. Mišiomis bei Švč. Mergelei Marijai skirtomis giesmėmis. Tikintieji pasiskirstę laiką po valandą ar kelias atskiromis grupelėmis. Įvairios maldos grupės ir pavieniai tikintieji savo pasirinktu būdu garbina Jėzų tyloje, bendroje maldoje, giesmėmis... Meldžiasi Gyvojo Rožinio, pasauliečių Pranciškonų ordino, Marijos legiono, moterų katalikių draugijos, Motinos maldoje, už kunigus besimeldžiančiųjų maldos grupės. Adoracijoje dalyvauja Biržų dekanato parapijų tikintieji Pabiržės, Papilio, Vabalninko, Suosto maldininkai. Nemunėlio Radviliškio parapijiečiams atstovauja šios bažnyčios choro grupė, šlovinanti Dievą giesmėmis. Meditacija bei giesme garbina Viešpatį Biržų bažnyčios choristai bei jos Grigališkojo choralo grupės nariai. Atskiru laiku meldžiasi tikybos mokytojai ir katechetai, kunigai, naujasis biržietis klierikas, apsisprendęs kunigystės pašaukimui. Adoruoja Biržų muzikos mokyklos mokytojai ir mokiniai, Carito organizacijos, Dievo Gailestingumo maldos nariai. Nuolatinis Dievo ir žmogaus artumas mąstant ir kontempliuojant, sąlytis maldoje pakelia dvasią, stiprina tikėjimą, augina meilėje... Vakarop parapijos klebonas kun. Algis Neverauskas pradeda Kryžiaus kelio mąstymą. Jėzaus kančios išgyvenimas įveda į šv. Mišių auką, kurią aukoja dekanato kunigai. Po Mišių seka vidinio išgydymo pamaldos, kurias veda, katechezę skelbia naujasis Vabalninko klebonas egzorcistas g. kan. Edmundas Rinkevičius. Tikintieji neskuba vėlų vakarą skirstytis į namus, nors daugelis bažnyčioje praleido jau ne vieną valandą. Žvakių prieblandoje šviesa spinduliuojantis Gyvasis Dievas Eucharistijoje spaudė ašarą tam, kuris atvira širdimi artinosi prie Jėzaus, gramzdino į gilią maldą, telkė ramybei, pasitikėjimui Aukščiausiuoju mūsų gyvenimo atrama ir viltimi. Adoracija per naktį neišvargino pasiryžusiųjų būti Jėzaus akivaizdoje, tik stiprino gyvą ryšį su Juo. Ankstų rytą kun. Ernestas Želvys vėl sukviečia į šventovę gausų būrį maldininkų. Jam vadovaujant, giedami Žemaičių Kalvarijų kalnai. Dvasia pakylėjama aukščiau, jautrus prisilietimas prie Jėzaus gyvenimo dramos, Jo kančios sutelkia dar gilesniam apmąstymui Išganymo prasmės pajautimui, savojo gyvenimo įvertinimui. Rytinės šv. Mišios dar kartą pamaitina sielas dangiškuoju maistu ir siunčia eiti liudyti Gyvąjį Dievą pasauliui ramybės ir teisumo vaisius nešti pasauliui, kuriam labai to reikia... Ačiū Dievui, kad Jis gyvena tarp mūsų ir mumyse. Kad Bažnyčia gyva, kad nenutrūkstamai joje garbinamas Viešpats, kad tokiu būdu žmonės vedami į gyvenimo pilnatvę...
Sandra Balodytė,
© 2017 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |