2017 m. rugsėjo 22 d.
Nr. 36 (2253)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Popiežiaus vizitas Bangladeše ir Mianmare – dėmesys kitatikių bendruomenėms

Lina Čėsnaitė

Popiežiaus Pranciškaus vizito
Mianmare ir Bangladeše logotipai

Lapkričio 27 – gruodžio 2 dienomis popiežius Pranciškus svečiuosis Bangladeše ir Mianmare – Azijose šalyse, kuriose daugiau kaip 80 proc. tikinčiųjų išpažįsta budizmą ir islamą. Jis ten vyks kviečiamas šių valstybių vadovų ir katalikų vyskupų. Bangladeše krikščionių tėra 0,4 proc., o Mianmare – 6,2 proc. Vizitas į Mianmarą lapkričio 27–30 dienomis – pirmasis kurio nors Popiežiaus atkreiptas dėmesys į sunkią rohinjų musulmonų padėtį.

Popiežius Pranciškus nuo savo pontifikato pradžios pasižymėjo tolerancija kitoms religijoms. 2016 metais, vizito Azerbaidžane metu jis teigė, kad „religijos turėtų priminti, kad mes nesame savo gyvenimo centras, kad verčiau turėtų mus kreipti į Aukščiausiąjį Gėrį ir šalia esantįjį, savo artimą. Religija – tarsi kompasas, rodantis mums kelią į gėrį ir atgręžiantis nuo blogio“. Šventasis Tėvas kviečia, nepaisant religijos, pratintis prie broliško pranciškoniško paprastumo. Apskritai popiežius Pranciškus pasižymi nekrikščioniškų kraštų lankymu – per ketverius pontifikato metus jau yra aplankęs Izraelį, Palestiną, Albaniją, Turkiją, Šri Lanką, Bosniją ir Hercegoviną, Egiptą, Azerbaidžaną. Jo kelionių sąraše – šalys, kur katalikai sudaro mažesnį procentą gyventojų nei stačiatikiai.

Šįkart viena žymiausių Šventojo Tėvo metų kelionių krypsta į Aziją. Galima tikėtis, kad popiežius Pranciškus bandys sutelkti pasaulio dėmesį į sunkią rohinjų tautos, kuri laikoma neturinti tėvynės, padėtį Mianmare. Dauguma rohinjų – musulmonai, tačiau maža šios tautos dalis išpažįsta induistų tikėjimą. Jungtinių Tautų pripažinta labiausiai persekiojama tauta pasaulyje – rohinjai negauna pilietybės Mianmare. Šalis nepripažįsta rohinjų kaip etninės mažumos. Šios tautos narių judėjimas apribotas, jų vaikai negali mokytis valstybinėse mokyklose ir dirbti valstybės tarnautojais. Žmogaus teisių priežiūros tarnyba pavadino karinius susidorojimus su rohinjų tauta etnininias valymais, bet būta ir genocido ženklų.

Vizitas į Mianmarą bus pirmasis kurio nors Popiežiaus apsilankymas šalyje, formaliai dažnai dar tebevadinamoje Birma. Popiežius Jonas Paulius II 1986 metais lankėsi Bangladeše. Popiežius Pranciškus reguliariai užsimindavo ginąs rohinjus, persekiojamus musulmonus budistiškame Mianmare, tautą be pilietybės. Paskutinįkart jis minėjo šią etninę grupę rugpjūčio 27 dienos pranešime sakydamas, kad „norėtų išreikšti savo artimumą jiems ir paprašyti visų katalikų melstis už rohinjus, jų išgelbėjimą ir paraginti visus geros valios žmones jiems padėti bei užtikrinti jų teisių apsaugojimą“. Šis Popiežiaus komentaras pasirodė po Mianmaro saugumo būrių ir Rohinjos valstijos aktyvistų susidūrimo, kuriame žuvo 98, iš jų 80 sukilėlių. Susidūrimo metu evakuotas visas kaimas, kuriame gyveno ne musulmonai. Rohinjai teigia, kad šalies kariuomenė ir Rachinų valstijos budistai vykdo prieš juos brutalią kampaniją, degina jų kaimus. Tačiau Mianmaro valdžia atmeta tokius rohinjų kaltinimus, teigdama, kad šalies kariuomenė taip kovoja su rohinjų teroristais ir nesitaiko į civilius.

Rasti būdą, kaip elgtis su kiek daugiau nei vienu milijonu rohinjų – didžiausias uždavinys budistišką Mianmarą valdančiai nacionalinei lyderei Ong San Su Či (Aung San Suu Kyi). Nors šalies valdovė – Nobelio premijos laureatė, Vakarai ją kritikuoja palaikant tik savo armijos režimą ir nepripažįstant rohinjų. Jie bėga į Mianmarą iš Bangladešo nuo 1990 metų, kai išrinktas prezidentas pradėjo šios tautinės mažumos diskriminaciją, kuri galiausiai sukėlė karą. Mianmare susidarė didžiulė įtampa tarp dviejų tautų ir nė viena nenori nusileisti. Praėjusį mėnesį prasiveržus smurtui Mianmaro Rachinų valstijoje, apie 400 tūkst. musulmonų rohinjų pabėgo į Bangladešą, sudeginti kai kurie jų kaimai. JT kaltina Mianmaro vyriausybę etniniu valymu.

Šalies lyderė sulaukia kritikos dėl nepakankamo veiksnumo, siekiant užkirsti smurtą Rachinų valstijoje, kritikai net ragina atimti iš Ong San Su Či Nobelio taikos premiją. Šios premijos laureatai Dalai Lama, arkivyskupas Desmondas Tutu (Desmond Tutu) ir Malala Juzafsai (Malala Yousafzai) ragino lyderę sustabdyti smurtą. Namų arešto sąlygomis 15 metų gyvenusi Ong San Su Či plačiai pripažįstama Mianmaro vyriausybės vadove. Buvo tikimasi, kad ji dalyvaus rugsėjo 19–25 dienomis Generalinės Asamblėjos posėdžio Niujorke metu vyksiančiose diskusijose, tačiau negali išvykti dėl teroristų išpuolių Rachinų valstijoje. Ji esą didžiausią dėmesį skiria padėties sureguliavimui šioje valstijoje. Ji teigia nebijanti tiriamo tarptautinės bendruomenės žvilgsnio į tai, kaip jos vyriausybė tvarkosi su rohinjų krize. Pasak jos, didžioji dalis musulmonų iš Rachinų valstijos nepabėgo, o smurtas jau liovėsi. Ji tikino norinti, kad tarptautinė bendruomenė žinotų, ko jos vyriausybė imasi šiai krizei spręsti. Be to, Mianmaro lyderė savo kalboje pasmerkė visus žmogaus teisių pažeidimus ir pridūrė, kad asmenys, atsakingi už Rachinų valstijoje vykdomus žmogaus teisių pažeidimus, bus patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonijus Guterešas (Antonio Guterres) teigė, kad kreipdamasi į tautą Ong San Su Či turi paskutinę galimybę sustabdyti puolimą ir kad, jei ji nesiims veiksmų, tragedija bus siaubinga. JT generalinis sekretorius įspėjo, kad rohinjų puolimas gali prilygti etniniam valymui, ir pakartojo, kad jiems turėtų būti leidžiama sugrįžti į namus.

Dėl didelio rohinjų pabėgėlių skaičiaus iš Mianmaro kaimyninis Bangladešas svarsto perkelti šiuos žmones į iki šiol negyvenamą Bhašan Charo salą. Bangladešo vyriausybė vykdo darbus, kad galimai čia apgyvendintų šimtus tūkstančių rohinjų. Tik 2006 metais iš jūros iškilusi sala laikoma labai niūria, kai kurių ekspertų nuomone, ji negali būti gyvenama, nes dėl potvynių ir atoslūgių vieną ar du kartus per metus yra užtvindoma. Be to, aplink salą plaukioja piratai. Ji yra Meghnos upės žiotyse, iki artimiausios gyvenamos salos yra valanda kelio laivu. Naujausiais JT duomenimis, į Bangladešą jau pabėgo apie 313 000 rohinjų. Šalis visiškai nesusidoroja su tokiu srautu. Vis dėlto JT atstovas įspėjo, kad bet koks mėginimas prievarta perkelti pabėgėlius būtų „labai sudėtingas ir ginčytinas“. Beje, dėl Mianmaro armijos veiksmų prieš musulmonus dar 1978 metais 250 tūkst. jų pabėgo į Bangladešą.

Vatikanas paskelbė, kad savo vizito Mianmare metu popiežius Pranciškus aplankys buvusią sostinę Jangoną (buv. Ranguną), gausiai rohinjų apgyvendintą ir didžiausią miestą, ir naująją sostinę Neipidą. Tikimasi, kad vizito metu jis pareikš karo pabėgėlius rohinjus remiančias pažiūras. Popiežius tiek pat laiko praleis Bangladeše. Čia numatytas apsilankymas tik sostinėje Dakoje.

Kaip pranešė Šventojo Sosto Spaudos salė, popiežiaus Pranciškaus vizito Mianmare logotipas grafiškai vaizduoja širdį, o Bangladeše balandį. Tai – du visuotinai paplitę simboliai, gerai suprantami tiek krikščioniškoje, tiek bendroje pasaulio kultūroje.

Meilė, kurią simbolizuoja širdis, yra tas pamatas tiek krikščionims, tiek budistams, kuriuo remdamiesi jie gali vienas kitą pripažinti ir priimti. Širdies viduje yra stilizuotas Mianmaro geografinis pavaizdavimas, kurio kontūrai irgi daugiaspalviai. Tuo norėta priminti, kad Mianmaras iš tiesų įvairialypis: čia sugyvena aštuonios didesnės ir 135 mažesnės etninės grupės, su savo kalbomis ir kultūra. Kitoje širdies pusėje yra popiežiaus Pranciškaus, nuo kurio rankos kyla baltas balandis, atvaizdas. Tai byloja, kad Šventasis Tėvas atvyksta kaip taikos šauklys. Tokia yra ideali Popiežiaus kelionės intencija – stiprinti meilę ir taiką. Ją geriau suprasime atsimindami, kad tik prieš kelerius metus Mianmare galių atsisakė karinis socialistinis režimas, o šalies politinis, kultūrinis, religinis demokratizavimas nėra lengvas darbas.

Pagrindinė vizito Bangladeše logotipo figūra yra stilizuotas, sparnus į viršų išskleidęs balandis. Jo kontūrams nubrėžti pasinaudota žalia, raudona ir geltona spalvomis, kurios yra būdingos oficialioms Bangladešo ir Šventojo Sosto vėliavoms. Šių spalvų kombinacija vienoje figūroje išreiškia ilgus ir draugiškus santykius, atsimenant ir tai, kad Šventasis Sostas 1971 metais buvo vienas iš pirmųjų, pripažinusių Bangladešo politinę nepriklausomybę nuo Pakistano, kuriam priklausė nuo 1947 metų. Šalia balandžio figūros yra užrašas „Harmonija ir taika“ anglų ir bengalų kalbomis. Jis užrašytas mėlyna spalva. Ji Bangladeše tradiciškai simbolizuoja taiką ir šio krašto vandenis. Žodis „harmonija“, ypač tarp etninių ir religinių grupių, yra svarbus tiek politikos nuostatoms, tiek Bangladešo žmonių mentalitetui. Nors 90 proc. šalies gyventojų yra musulmonai, ne vienas keliautojas yra pastebėjęs harmoningą sugyvenimą su induistų, budistų ir krikščionių mažumomis. Taika ir harmonija yra tai, ko tikimasi iš ateities Bangladeše, tai, ką turi atnešti vieninga žmogiška ir dvasinė pažanga. Popiežius Pranciškus į Bangladešą nori atvykti kaip tokios harmonijos ir taikos rėmėjas, skelbėjas ar ambasadorius. Tai išreiškia ir taikos paukščio simbolis. Galima pridurti, kad šio simbolio spalvingumas irgi skirtas perteikti linksmą, nuotaiką: Popiežiaus vizitas taps džiugia švente nedidelei katalikų bendruomenei ir visai šaliai. Taikos paukščio figūroje matome kryžių, kuris tarsi išauga iš vandens lelijos. Šioji yra nacionalinis šalies simbolis. Ji išreiškia harmoniją tarp krašto religijų ir kultūrų. Bangladešo krikščionims lelija siejasi su gyvenimu, viltimi, tikėjimo gyvybingumu. Paukščio ir lelijos figūros kartu simbolizuoja visą žemę, „mūsų bendrus namus“, kaip rašoma popiežiaus Pranciškaus enciklikoje „Laudato Si“. Kryžiaus simbolis išreiškia Kristaus buvimą ir Dievo meilę žmonijai.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija