Pirmasis puslapis
Aktualijos
Istorijos vingiai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Panevėžio vyskupijoje

Biržų dekanate

Išaukštintas kryžius

Kryžiaus pagarbinimo apeigos. Prie kryžiaus – kun. Ernestas Želvys

BIRŽAI. Rugsėjo 14-ąją, Šv. Kryžiaus Išaukštinimo dieną, tikintieji ypatingai pagerbia kryžių, nes jis – Dievo meilės ir pergalės prieš blogį pasaulyje ženklas. Kryžiaus medis tapo mūsų atpirkimo ženklu. Jis byloja apie tikėjimą ir viltį, apie Dievą, išaukštinantį mažuosius, sustiprinantį silpnuosius, panaikinantį susiskaldymą ir neapykantą. Jame randame šviesą, stiprybę ir išganymą. Kryžius, Golgotoje aplaistytas Dieviškuoju Krauju, mums visiems yra Išganymo ženklas.

Šiais metais Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje šv. kryžius buvo ypatingai pagerbtas ir pagarbintas. Vikaras kun. Ernestas Želvys ir Gyvojo Rožinio kalbėtojai pakvietė tikinčiuosius į šv. Mišias ir Kryžiaus pagarbinimo apeigas. Šiai dienai tinkančiais simboliais papuoštoje bažnyčioje kunigas ir parapijiečiai klaupėsi prie kryžiaus relikvijos, mąstydami apie jo prasmę mūsų gyvenime. Šv. Mišias aukojęs kun. Ernestas pamoksle kalbėjo apie žmogų, kurį savotiškai galėtume pavadinti kryžiumi, nes kiekvienas iš mūsų yra pažymėtas šiuo ženklu įvairiomis prasmėmis. Kryžius yra neatskiriama žmogaus būties dalis, jis lydi nuo gimimo iki mirties. Meldžiame Dievą padėti mums nešti savąjį kryžių.

Po šv. Mišių kunigas su šv. kryžiaus relikvija procesijos būdu drauge su gausiai susirinkusiais tikinčiaisiais pasuko iš bažnyčios link kryžių, esančių šventoriuje, prie senelių globos namų bei klebonijos. Kiekvienoje stotelėje skaitytas mąstymas, melstasi ir kryžiaus relikvija laiminti žmonės. Eisenoje giedotos giesmė kryžiaus garbei. Grįžus į bažnyčią, baigiamosiomis apeigomis apvainikuota šventė, žmonės palaiminti išėjo į naują kasdienybę, širdyse išsinešdami dvasinį pakylėjimą, ramybę ir viltį.

Ačiū Dievui, kad per kryžių gyvename... Rodos, krentantys rudeniniai lapai ir vis šiauresnis vėjas nebaugina, nes šiltas meilės jausmas Išganytojui užplūsta širdis, stovint po Jo kryžiumi – išaukštintos meilės ženklu žmonijai...

Sandra Balodytė,
Biržų dekanato referentė

© 2017 „XXI amžius“