2017 m. spalio 13 d.
Nr. 39 (2256)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Nepasidalija valdžios...

Linas ŠALNA

Akivaizdu, kad socialdemokratų stovykloje vykstantis skilimas gilėja. Prieš partijos tarybos valią rugsėjo pabaigoje devyni Seimo socialdemokratai – Juozas Bernatonis, Antanas Vinkus, Artūras Skardžius, Irena Šiaulienė, Rimantė Šalaševičiūtė, Algirdas Butkevičius, Rimantas Sinkevičius, Andrius Palionis, Gediminas Kirkilas – balsavo už tai, kad būtų tęsiamas bendradarbiavimas su „valstiečiais“. Keturi – Rasa Budbergytė, Raminta Popovienė, Algirdas Sysas ir Juozas Olekas – buvo prieš. Julius Sabatauskas susilaikė, o dar trys Seimo socialdemokratai posėdyje nedalyvavo. Iš partijos siūloma šalinti ir Mindaugą Bastį, jis pasirašė susitarimą dėl frakcijų koalicijos, bet nedalyvavo balsavime dėl tokio sprendimo. Parlamentarai, kurių elgesį šeštadienį svarstė Etikos komisija, buvo kviesti į posėdį, tačiau nė vienas iš jų neatvyko. Etikos komisijai pateiktuose paaiškinimuose socialdemokratai ginčija LSDP tarybos sprendimo pasitraukti į opoziciją teisėtumą.

Keli socialdemokratai pirmadienį Seime aptarė galimus scenarijus po Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Etikos ir procedūrų komisijos sprendimo siūlyti šalinti iš partijos dešimt Seimo narių, nepaklususių tarybos patvirtintai pozicijai trauktis iš valdančiosios koalicijos su „valstiečiais“. Prieš partijos valią bendrą darbą su „valstiečiais“ pasirinkę socialdemokratai svarstė, kokiu keliu sukti toliau – palikti partiją ar laukti tarybos sprendimo dėl jų pašalinimo. Seimo narys Juozas Bernatonis žurnalistams pirmadienį sakė: „Susitiksime ir apsitarsime, kokia bus nuomonė daugumos, nes tas sprendimas (koalicijos sutartis su „valstiečiais“) buvo priimtas daugumos frakcijos. Diskutuosime dėl visų klausimų, o ar priimsime sprendimą, bus aišku rytoj“. Irenos Šiaulienės nuomone, svarbiausias klausimas – ar patiems išeiti iš partijos, ar laukti tarybos sprendimo. Apie pasitraukimo iš partijos variantus ji sakė: „Variantai įvairūs galimi, bet neapsispręsta – ar išeiti, ar laukti, kol išmes“. Socialdemokratų maištininkai rankų nenuleidžia ir netgi turi ketinimų kreiptis į bendrapartiečius. „Aš manau todėl ir skubama greituoju būdu išspręsti šitą klausimą, kad ir mūsų eiliniai partiečiai nepakeistų savo pozicijos, todėl taip operatyviai ir rengiamas ir prezidiumo posėdis, ir partijos taryba, nors nemanau, kad tai yra partijai į naudą“, – sakė I. Šiaulienė. Jos manymu, sprendimų priėmimas partijoje yra skubinamas. Esą po partijos tarybos sprendimo trauktis iš valdančiosios koalicijos šį klausimą buvo galima atidėti ir svarstyti po Naujųjų metų. Valdančiajai koalicijai su „valstiečiais“ priklausanti socialdemokratė I. Šiaulienė pati trauktis iš partijos nelinksta ir sako: „Aš sakiau, kad bevelyčiau būti išmesta. Tiesiog tegu prisiima atsakomybę“. J. Bernatonis neteisėtu pavadino partijos sprendimą dėl valdančiosios koalicijos nutraukimo, „kadangi nebuvo svarstyti tie statuto pažeidimai, kurie buvo padaryti priimant atitinkamą tarybos nutarimą“. Jis taip pat pernelyg nedetalizuodamas paaiškino, kad svarstomi nariai dėl įvairių priežasčių šeštadienį neatvyko į Etikos ir procedūrų komisijos posėdį. Bernatonis sakė: „Tačiau aš noriu pasakyti, kad tai buvo tiesiog farsas, nes iš anksto buvo nuspręsta, pirmininkas buvo pasakęs, kad šalins mus iš partijos, ir Etikos komisija tiesiog atlieka tam tikrą savo vaidmenį“. Paklaustas, kaip yra geriau, ar trauktis patiems, ar laukti pašalinimo, socialdemokratas pareiškė, kad skirtumas yra tik laikas, po kurio gali sugrįžti į partiją. Jis sakė: „Aš tiesiog nežinau, pagal statutą, jeigu pats pasitrauki, grįžti po dvejų metų, jei pašalina – po trejų. Bet skirtumo nėra, nes jau po dvejų metų, manau, daug kas bus pasikeitę partijoje“. Bernatonis kritikavo ir ideologinius pokyčius partijoje: „Per dvejus metus daug kas keičiasi, aš manau, kad ir mūsų partijoje bus pasikeitimų. Matau tam tikrus ideologinius pasikeitimus, nes yra paskelbtas labai radikalus kairiųjų manifestas, tai nieko bendro su socialdemokratija neturi“. Jis neabejojo, kad net ir pašalinimo atveju, parlamentarai Seime ir toliau vadinsis socialdemokratais: „Mes esame socialdemokratai, ponas Paluckas gali atimti iš manęs bilietą, bet negali pakeisti mano pažiūrų“. Kartu jis patikslino, kad kol kas nesvarstyta, kaip tiksliai galėtų vadintis frakcija. Vienas svarbiausių socialdemokratų ideologų parlamentaras Gediminas Kirkilas sakė, kad Seimo socialdemokratai, kuriuos partijos etikos sargai siūlo šalinti iš partijos, gali patys pasitraukti nelaukdami tarybos sprendimo. Vis dėlto labai įdomu: kaip kai kurie dabartiniai socialdemokratai, anksčiau dėl valdžios tapę komunistų partijos vadovaujančiais asmenimis, paskiau virsdami į socialdemokratus irgi tik tam, kad patektų į valdžią, dabar mielu noru iš jos išeina, kad tik vėl liktų valdžioje. Taip ir sukasi pasaulis...

Betgi labiausiai šio konflikto akivaizdoje išsiskyrė Vytenis Andriukaitis, leninietiškai aštriai „sutrypęs“ maištininkų argumentus. Eurokomisaras socialdemokratas V. Andriukaitis Seimo socialdemokratams, kuriems pakibo išmetimo iš jų mylimos partijos klausimas, išsiuntė laišką su raginimu atsikvošėti ir rasti subalansuotus sprendimus. Laiške, adresuotame Seimo socialdemokratams Gediminui Kirkilui, Algirdui Butkevičiui, Juozui Bernatoniui, Irenai Šiaulienei, Andriui Palioniui, Rimantui Sinkevičiui ir kitiems maištininkams, Andriukaitis aiškina: neturėjote teisės peržengti raudonų linijų. Jis kritikuoja Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narius, kad šie neatvyko į Lietuvos socialdemokratų partijos Etikos ir procedūrų komisijos posėdį. Kaip tikras marksizmo ir „demokratinio centralizmo“ teoretikas jis pamokslauja: „Jūsų neatvykimas į šios komisijos posėdį – nedovanotina klaida. Juk demokratinė teisinės valstybės taisyklė reikalauja: jei tave kviečia į teismą – ateik! Tai galioja ir tais atvejais, kai kviečiama į Etikos komisiją. (...) Jūs praleidote progą išdėstyti savo argumentus; jūs parodėte nepagarbą Statuto normoms. (...) Kas jums patarė taip elgtis? Ar tikrai galima dėl buvimo valdančiojoje koalicijoje numoti ranka į giliuosius demokratinio socializmo etinius principus?“. Eurokomisaras piktindamasis nepaklusniais partiečiais jų teiraujasi, ar dėl buvimo koalicijoje ir užimamų postų galima griauti politinę LSDP politinę ateitį: „Jūs turėjote teisę siūlyti išlikti koalicijoje, turėjote teisę apeliuoti į tai, kad sprendimas būtų persvarstytas, bet neturėjote teisės peržengti raudonų linijų – Statuto, netgi jei, jūsų manymu, Taryba pažeidė Statutą, priimdama tokį sprendimą. Atsakyti Statuto pažeidimu – ne kelias, ne taktika ir ne strategija!“. Andriukaitis sukritikavo kalbas ir apie laisvus Seimo nario mandatus. Pasak ilgamečio LSDP nario, frakcijos nariai laisvai įstojo į LSDP ir pasirašė pasižadėjimą laikytis Statuto ir programos, laisvai dalydavo LSDP rinkimų į Seimą sąraše. Reikalaudamas, kaip genialusis Leninas darydavo, laikytis drausmės, eurokomisaras porina: „Negi kas nors jus vertė tai daryti? Tad laisvai susibūrėte ir į LSDP frakciją. Bet ar dabar, pažeisdami Statutą ir savo laisvai duotus įsipareigojimus, galite manipuliuoti laisvu Seimo nario mandatu sau naudingu žingsniu ir padėties pateisinimu?“. Seimo socialdemokratams eurokomisaras, kuris yra atsakingas už sveikatą ir maisto saugą, siūlo partiečiams pripažinti padarius klaidingą sprendimą: „Rašau atvirai, nes man – ne vis tiek! Daug metų praleista kartu darbuojantis. Įsigilinkime į liaudies išmintį: „Kai Dievas nori nubausti, jis atima protą“. Ar tikrai neatrodo, kad šioje situacijoje taip ir yra? Atsikvošėkime. Mums būtina šioje kritiškoje situacijoje rasti subalansuotus sprendimus. Ir dar nevėlu tai padaryti. Vėlu bus po galutinio LSDP Tarybos sprendimo. Bet tada nesakykite, kad niekas jums nesiūlė elgtis kitaip“. Galima manyti, kad įsiteikdamas naujajam partijos pirmininkui Gintarui Paluckui V. Andriukaitis nori būti jo iškeltas kandidatu į prezidentus. Tada jis gautų laisvas rankas tvarkytis leninietiškai ir visoje valstybėje. Ir kad visada liktų valdžioje...

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija