2017 m. spalio 20 d.
Nr. 40 (2257)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Vilkaviškio vyskupijoje

Lazdijų dekanate

Mums reikia kertinio akmens

Kan. Egidijus Juravičius aukoja
šv. Mišias. Kairėje klūpo
kan. Vytautas Prajara
Autorės nuotrauka

KRYŽIAI. Diecezinė Kryžių šventovė (Metelių parapija) beveik visus metus džiugina maldininkus ne tik stebuklingo vandens, bet ir dvasinio šaltinio versme – gražiais atlaidais: pavasarį sukviečia Sekminių, vasarą – Šv. apaštalų Petro ir Povilo iškilmei, o rudenį minimos Švč. Mergelės Marijos Rožančinės vardinės. Taip spalio 8 dieną švenčiamus titulinius atlaidus pavadino šventovę aptarnaujantis Lazdijų dekanato dekanas, Metelių parapijos klebonas kan. Vytautas Prajara. Šis vardas jai buvo suteiktas 2000 metais tuometinio ordinaro vyskupo Juozo Žemaičio MIC, kuris konsekravo naująją koplyčią Švč. Mergelės Marijos, Rožinio Karalienės, titulu.

Atlaidus vedė Šventežerio parapijos klebonas g. kan. bažn. t. lic. Egidijus Juravičius. Homilijoje jis aiškino dienos Dievo Žodį, papildė jį mūsų dienų pavyzdžiais, liudijimais. Analizuodamas dienos skaitinį (Iz 5, 1–7), kur minima, jog vynuogynas davęs tik rūgštuoges, o ne saldžias uogų kekes (tai – Izraelio istorija), prisiminė jam žinomą atvejį. Šeimoje nusižudė sūnus, mirė tėvas. Tai – skaudūs gyvenimo įvykiai, kuriuos išgyventi labai sunku. Apie tą skaudų šeimos vaizdą kalbėjusi moteris teigė, nors materialiai ten visko pakako, bet šeimos gyvenime trūko Dievo. Ir šiandien mums labai reikia Dievo, nors dažnai visuomenė nori kunigo, tokio švento durnelio, kuris nieko nesakytų, kai nesilaikoma Dievo Įsakymų, gyvenama susidėjus, daromi abortai ir t.t. Dienos Evangelijoje minima, kaip Jėzus, pateikęs palyginimą apie akmenį, kurį statytojai atmetė, o jis tapo kertiniu akmeniu. Mums labai reikia to kertinio akmens... Viena katalikė moteris, būdama pikta ir nerasdama sau vietos, lankėsi pas ekstrasensą, prašė jo patarimo, kaip surasti ramybę. Jis patarė nutraukti bendravimą su apkalbas mėgstančiomis draugėmis, nežiūrėti įvairių negatyvius reiškinius rodančių televizijos laidų, žiaurių filmų. Kunigo nuomone, tai moteriai reikėjo įsigilinti į Švento Rašto žodžius, kur yra surašyta daug patarimų. Tai esą ir šios dienos antrame skaitinyje (Fil 4, 6–9), kai apaštalas Paulius pataria: „...visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui. Ir Dievo ramybė, pranokstanti visokią išmintį, sergės jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje (...) ir ramybės Dievas bus su jumis“. O kiek mes dar skaitome įvairių žurnalų, kitų leidinių, kuriuose aprašomi bereikšmiai, buitiniai dalykai, kas su kuo išsiskyrė, kelintą kartą susituokė ir t.t. Atlaidų vedėjas priminė Švč. Mergelės Marijos Rožinės atlaidų suteikimo istoriją. Pirmą kartą paminėta 1571 m. spalio 7d., kai krikščionys, melsdamiesi Rožinį, nugalėjo turkų laivyną Viduržemio jūroje prie Lepanto. Minint pirmąją pergalės metų sukaktį, popiežius Pijus V paskelbė Marijos nugalėtojos švente. Keitėsi popiežiai, pavadinimai, datos, bet išliko dabartiniai Švč. Mergelės Marijos Rožinės atlaidai. Bėgant amžiams nuo to pirmojo krikščionių patirto stebuklo prie Lepanto, žmonės išgyveno ir dabar išgyvena daug stebuklų, melsdami Dievo Motinos pagalbos. G. kan. E. Juravičius tai galintis paliudyti iš savo ir jo sutiktų žmonių patirčių. Vienas iš jų, kai, dar būdamas klieriku, Pivašiūnuose rašęs maldininkų intencijas šv. Mišioms. Viena moteris paaukojusi didelį pinigą, skyrusi jį, kaip padėką Marijai už sugrąžintą sveikatą. Ji dvejus metus meldėsi Rožinį ir visiškai pasveiko. Rožinio slėpiniai yra protu nesuvokiami, tik galima tuo tikėti. Švenčiant šiuos titulinius Švč. Mergelės Marijos Rožinės atlaidus, atlaidų vedėjas ragino maldininkus per Dievo Motiną atiduoti save Aukščiausiojo valiai.

Atlaidų liturgijoje buvo garbinamas Švč. Sakramentas, meldžiamasi Švč. Mergelės Marijos litanija. Skambiais balsais garbino ir šlovino Viešpatį, gražias giesmes siuntė Švč. Mergelei Marijai Marijampolės kamerinis choras „Suvalkija“ (vadovė – Virginija Junevičienė, vargonininkė – Regina Mankūnaitė).

Kan. V. Prajara dėkojo atlaidų vedėjui, kitiems kunigams, klausiusiems išpažinčių, choristams ir visiems maldos piligrimams, nepabūgusiems lietingo oro ir atvykusiems į iškilmę.

Prieš šv. Mišias kalbėtas Rožinis, Eucharistijos liturgija, daugumos maldininkų pelnyti atlaidai pripildė mūsų širdis meilės ir vilties, kad „ramybės Dievas bus“ su mumis. Tai mums kasdienybėje primins ir Rožančiaus kartotinėje maldoje „Sveika, Marija“ Angelo žodžiai „Viešpats su tavimi“...

Alvyra Grėbliūnienė

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija