2017 m. lapkričio 3 d.
Nr. 42 (2259)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Dezinformacijos labirintuose

Susipykusi su sąžine ir protu

Edvardas ŠIUGŽDA

Lietuva pasiekė patyčių apogėjų. Lietuvos visuomeninio transliuotojo portale Lrt.lt pasirodė Vytenio Radžiūno parengtas pranešimas „Rašytoja Rūta Vanagaitė teigia surinkusi skandalingų faktų apie Lietuvos karininką, partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą. Partizanas esą buvo KGB agentas, o Simono Wiesenthalio centro Jeruzalėje direktorius Efraimas Zuroffas esą net surinkęs duomenų apie žydų žudynes“, o netrukus pasirodo portalo Delfi straipsnis su abejotinu pavadinimu: „Versija: R. Vanagaitės rankose atsidūrė kankinimų mėgėjo N. Dušanskio užrašai, skelbiamos sekimo ir arešto detalės“. Visa tai, reikia manyti, – tik triukšmo fonas, o ne mūsų tautos tragedijos klausimų aiškinimasis. Ar netampame panašūs į vanagaites, kurios sako, kad mes, lietuviai, vis kalbame, kaip mus skriaudė lenkai, rusai, ir bijodami kad ji mūsų vėl taip nepavadintų, veliamės į garbės nedidinantį aiškinimąsi. Jau pernai pavasarį su tų pačių interneto tinklalapių pagalba ir kai kurių jai pritariančių „garsių“ asmenų pastangomis pravedusi lietuvių niekinimo akciją, Vanagaitė skelbė, kad Lietuva išnaikino visus savo žydus, nedarydama atgailos dėl nužudytųjų. Štai taip niekinančiai apie Lietuvos kovas už išsivadavimą Lietuvos ambasadoriaus Baltarusijoje akyse kalbėjo Vanagaitė. Jos pasakojimą apibendrintai galima perpasakoti: „Lietuvius engė tai rusai, tai lenkai, taigi mes – didvyriai – tokia nesąmoninga legenda ir sugalvota Lietuvoje. Paskiau sužinojau: mano senelis šaudė, kitas – irgi. O pas mus namuose buvo spinta, joje – veidrodis. Argi pas juos, valstiečius, galėjo tai būti? Ne. Vadinasi, tai paimta iš nužudytų žydų“. Ir dar psichologiškai „pamurkdo“ į jos paistalus pakviestą ambasadorių: „Ačiū, kad ambasadorius neišeina, kažkas jį laiko. Gal jis neišdrįs išeiti“. Ir sarkastiškai tyčiojasi iš lietuvių, kurių supratimu, „Putinas tik ir laukia, kad parašyčiau: lietuviai žudė. Jei Putino nebūtų, jį reikėtų išgalvoti“. Taip lietuvius ji laiko visiškais kvailiais – joks Putinas (ar Stalinas), jokia Rusija mums, Lietuvos gyventojams, niekada nėra padariusi jokių skriaudų, tai mes, lietuviai, skriaudas darėme kitiems „mūsiškiams“.


Išsaugokime Kauno Ąžuolyną ir senąjį stadioną

Pasiūlymas plėtoti 36 ha sklypą
Aleksote, patalpinant jame Kauno
centrinį stadioną, koncertų ir parodų
sales. Projektiniai pasiūlymai
parengti 2015 metais. Autoriai – Alvydas
Žickis, Regimantas Pilkauskas ir kiti

Visų pirma kreipiuosi į Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką ir Seimo narius: planuodami biudžetą neskirkite pinigų Kauno miesto savivaldybės planuojamoms Kauną žalojančioms statyboms. Žala pasireiškia todėl, kad svarbius miestui objektus numatoma statyti apskritai statybai netinkamuose sklypuose, kad ir mažų potvynių užliejamuose plotuose. Turiu galvoje Mokslo muziejų Nemuno saloje ir Koncertų salę Nemuno pakrantėje. Nemuno ir Neries santakos vaizdo neturėtų žaloti naujas, nelabai reikalingumas tiltas. Kauno miesto planavimas atsidūrė technokratų rankose, kurie, planuodami statybas, neatsižvelgia į gamtos sąlygas ir todėl miestui gresia dideli nuostoliai. Kauniečiai jautriai reaguoja, kai savivaldybės gatvių tvarkytojai be atodairos kerta medžius miesto gatvėse ir aikštėse. Žmonės sunkiau suvokia naujų statybų brovimosi į gamtą pasekmes ir turbūt pagrįstai galvoja, kad jie, neturėdami valdžios svertų, yra nepajėgūs pasipriešinti tokioms statyboms. Grupė Kauno architektų ilgai priešinosi S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcijai, o iš esmės jo ir dalies Ąžuolyno sunaikinimui, bet, atrodo, jau nuleido rankas.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija