|
Prieštaravimų apgaubtas paminklas
Vilniaus Lukiškių aikštėje bus statomas partizanų bunkerius primenantis memorialas laisvės kovotojams, kuriam projektą sukūrė skulptorius Andrius Labašauskas. Pagal projektą aikštėje bus įrengta į Gedimino prospektą orientuota kalva. Projektas laimėjo penkių dalyvių konkursą, kuriame buvo vertinami tiek ekspertų, tiek visuomenės balsai. Gintaro Čaikausko grupės Vyčio projektas surinko daugiausiai visuomenės balsų. Visuomenės balsai pasiskirstė taip: už G. Čaikausko vadovaujamos grupės projektą balsavo 11966 (37,66 proc.); už A. Labašausko projektą 11919 (37,51 proc.); už D. Žiūros vadovaujamos grupės projektą 3062 (9,64 proc.); už T. Grunskio projektą 2759 (8,68 proc.); už A. Lelešiaus projektą 2069 (6,51 proc.). Komisijos balai: už G. Čaikausko vadovaujamos grupės projektą balsavo 1 komisijos narys; už A. Labašausko projektą 7; už D. Žiūros vadovaujamos grupės projektą 0; už T. Grunskio projektą 0; už A. Lelešiaus projektą 0. Pritaikius balų skaičiavimo metodiką A. Labašausko projektas gavo 10 balų, G. Čaikausko vadovaujamos grupės projektas gavo 4,01 balo. Kultūros ministrės sudaryta komisija nusprendė, jog daugiausiai visuomenės ir ekspertų balų surinko A. Labašausko partizanų bunkerio motyvais projektuotas memorialas. Tad septyni komisijos balsai nusvėrė 47 visuomenės balsus.
Konkurse dar dalyvavo architektūros teoretiko Tomo Grunskio ir kolektyvo aexn darbas Šviesti tiesa, siūlantis Vyčio kryžiaus formos šviečiantį aukurą, reaguojantį į žmogaus prisilietimą. Kraštotyrininkas Algimantas Lelešius siūlė memorialą su devyniais nedideliais baseinėliais, išdėstytais aikštėje Vyčio kryžiaus forma. Filmų ir meno instaliacijų kūrėjo Dariaus Žiūros siūlyti akcentai galimybė kiekvienam aikštės lankytojui atlikti simbolinį garbės sargybos veiksmą. Kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė, patenkinta jos suorganizuoto konkurso rezultatais, sakė, kad galiojančiais pripažinti 32 tūkstančiai piliečių balsų, apie 14 proc. jų buvo atmesti po papildomų patikrinimų. Viceministrė G. Žemaitytė dar anksčiau nuolat pasisakydavo prieš Vyčio skulptūrą, vadindama ją militaristine. Dabar ji atskleidė, kad balsavimas buvo įtemptas, išsiskyrė du visuomenės favoritai. Situacija buvo labai įdomi ir įtempta. Vos 47 balsais surinko daugiau vienas projektas, sakė G. Žemaitytė, nenurodydama, kad Vyčio skulptūra balsų iš visuomenės buvo gavusi daugiau. Memorialas rekonstruotoje Lukiškių aikštėje turi būti pastatytas iki kitų metų gruodžio 1 d., jam įrengti Kultūros ministerija skirs iki 500 tūkst. eurų, darbus vykdys Vilniaus savivaldybė. Diskusijos dėl šios aikštės likimo vyksta nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo.
Konkurso nugalėtojas A. Labašauskas visuomenei beveik nežinomas skulptorius, prieš daugiau nei 10 metų gyvenęs JAV, ten mokęsis sunkvežimių vairavimo kursuose ir dirbęs, grįžęs į Lietuvą užsiėmė dizainerio darbu. A. Labašauskas teigė negalintis patikėti, kad jam pavyko laimėti atranką. Jis sako, kad skulptūros tradicija mene yra atgyvenusi, o jis atrankoje dalyvavo norėdamas pasiūlyti alternatyvų projektą. A. Labašauskas siūlė į Lukiškių aikštę pažvelgti pirmiausia kaip į laisvą, atvirą miesto erdvę ir suformuoti kalvą, kuri susilietų su aikšte ir pratęstų jos pievas bei takus. Savo pasiūlymu A. Labašauskas klausia: ar koks nors monumentas gali atstoti pievoje bėgiojančių vaikų, kamuolį spardančių mamų, sumuštinius tepančių tėvų ir šachmatais žaidžiančių senjorų vaizdą?
Lukiškių aikštė pagal autoriaus sumanymą būtų atvira erdvė, o joje žaidžiantys ar piknikus rengiantys žmonės įprasmintų laisvės idėją. Pripažindamas, kad Lukiškių aikštė yra reprezentacinė, jis kartu aiškina, jog ji turi būti ir rekreacinė zona. Pagal jo idėją ant paminklo bus išgraviruota beveik 6 tūkst. partizanų slapyvardžių. Kyla klausimas, kodėl tik slapyvardžiai, kuriais partizanai slėpdavosi nuo sovietinio saugumo, dabar juk jų pavardžių slėpti neturėtume. Beje, tais pačiais slapyvardžiais slėpdavosi dažniausiai ne vienas, o keli partizanai. Tai pripažįsta ir pats laimėtojas. Kažkokie nebylūs medžių kamienai, tariamai primenantys partizanų žeminės sienos faktūrą ar panašūs simboliniai partizanų slapyvardžiai Liepa, Ąžuolas, Beržas, Drebulė ką jie savaime gali reikšti į aikštę atėjusiam žmogui? Be iškiliausių asmenybių partizanų vadų ir labiausiai nusipelniusių kitų kovotojų konkrečių pavardžių, jų trumpų biografijų tai ir bus tik kažkokio menkaverčio botanikos sodo, nežinia kam čia reikalingo, vartų (be to, niekur nevedančių) butaforinės apdailos stiliaus parodija. Beje, panašus memorialas yra JAV, Vašingtone, jis skirtas Vietnamo karo dalyviams. A. Labašauskas tvirtino, jog atrankoje dalyvavo siekdamas sudaryti konkurenciją skulptoriaus Arūno Sakalausko siūlomai Vyčio skulptūrai, kuri, anot menininko, turėjo politinį palaikymą.
Visuomenininkai Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) ir Kultūros ministerijos konkursą laiko neteisėtu bei neįpareigojančiu ir vertina jį tik kaip dar vieną piliečių nuomonės apklausą, kaip dar vieną bandymą uzurpuoti Lietuvos visuomenės teisę pačiai nuspręsti, kaip turi atrodyti Lukiškių aikštės memorialas, ir pasisako už visuomenės siūlomą Vyčio projektą. Dar spalio 12 dieną visuomeninio Vilniaus forumo išplatintame pareiškime rašoma: Vyčio ir kitų Kultūros ministrės L. Ruokytės-Jonson (Jonsson) ir ypač Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus pastangos ignoruoti visuomenės, Seimo ir laisvės kovotojų valią, perduodant šio klausimo sprendimą šališkai parinktai politiškai suverenios tautos ir nacionalinės valstybės idėją atmetančių ekspertų komisijai, ne tik rodo jos nedemokratiškas nuostatas ir panieką šalies piliečiams, šitoks elgesys atskleidžia ir tikrąjį atsainų ir niekinantį požiūrį į Lietuvos valstybę, kovose už jos laisvę patirtas kančias ir šalies patriotų sudėtas gyvybės aukas. Spalio 24 dieną ir Visuomeninis judėjimas TALKA Kalbai ir Tautai ne tik išplatino viešą pareiškimą-reikalavimą vykdyti Seimo sprendimą dėl Vyčio monumento statybų Lukiškių aikštėje, bet ir lapkričio 17 dieną surengė Kultūros ministrės veiksmus smerkiančią visuomenę protesto akciją Vilniaus Lukiškių aikštėje Mes be Vyčio nenurimsim. Seimas pritarė Vyčio paramos fondo iniciatyvai, kad minėtoje aikštėje būtų pastatytas memorialas su Vyčio skulptūra. Šį siūlymą palaikančiai rezoliucijai pritarė 91 iš 92 balsavusių Seimo narių. Seimas pabrėžė, kad Lukiškių aikštė Vilniuje formuojama kaip pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė su memorialiniais laisvės kovų akcentais, ir nurodė, kad joje turi būti pastatytas ir atidengtas paminklas, kuriame yra numatyta vieta tautos ir valstybės simboliui Vyčiui. Tačiau to nepaisydami Kultūros ministerija ir ŠMC paskelbė naują konkursą memorialui įgyvendinti ir taip savavališkai paneigė Lietuvos Respublikos Seimo, o kartu ir apklausose išreikštą daugumos Lietuvos piliečių valią, taip pat pamynė jau dvidešimt metų galiojančius ankstesnius Vyriausybės ir Seimo sprendimus, kurie aiškiai apibrėžė, jog Lukiškių aikštė turi būti sutvarkyta kaip pagrindinė reprezentacinė valstybės aikštė.
Kita vertus, Kultūros paveldo departamentas (KPD) pareiškė, kad konkursą laimėjęs Lukiškių aikštės memorialas laisvės kovotojams neatitinka paveldosauginių reikalavimų, todėl juos bus siūloma keisti. Siūloma kalva, primenanti mišką ir partizanų bunkerį, pažeidžia Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2010-aisiais paskelbtą sprendimą, kad Lukiškių aikštė turi būti lygi. Departamentas sako, kad klausimą dėl Lukiškių aikštės greičiausiai ekspertams bus siūloma persvarstyti. KPD pranešime spaudai nurodė, jog šiuo metu pagal galiojančią tvarką galimos dvi išeitys: arba projekto organizatoriai turėtų derinti laimėjusio autoriaus projekto ypatumus su įgyvendinamu Lukiškių aikštės tvarkymo projektu, arba patys kreiptis į vertinimo tarybą, kad būtų persvarstytos vertingosios aikštės savybės. KPD direktorė Diana Varnaitė pareikime rašė: Suprantame, kad šis memorialas visuomenei yra svarbus, ir norime, kad tinkamas projektas galėtų būti įgyvendintas kuo greičiau ir valstybės nustatyta tvarka. Kultūros paveldo departamentas visokeriopai konsultuos konkurso organizatorius ir įgyvendintojus, siekiant išspręsti susidariusią teisinę koliziją. Klausimas trečiadienį svarstytas ir Seimo Kultūros komitete. Jo pirmininkas Ramūnas Karbauskis sakė, kad paprastesnis kelias būtų koreguoti patį memorialo projektą, o ne keisti paveldosauginius reikalavimus. Jis užsiminė, kad Vyčio skulptūra galėtų stovėti kitoje vietoje Vilniuje vietą, R. Karbauskio nuomone, Vilniaus savivaldybė galėtų suderinti su Kultūros ministerija ar Vytį palaikančią rezoliuciją priėmusiu Seimu. Kultūros viceministrė G. Žemaitytė pripažino klaidą, jog laiku nebuvo kreiptasi į KPD. Anot jos, premjero sudaryta darbo grupė dėl Lukiškių aikštės jau šią savaitę turėjo kviesti paveldosaugininkus, savivaldybės atstovus, projekto autorių A. Labašauską ir visas suinteresuotas puses bei ieškoti galimybių koreguoti projektą minimaliomis priemonėmis.
Beje, kol Vilniuje vyksta ne visiškai suprantami konkursai, vadovaujant antimilitaristinei kultūros viceministrei, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis džiugina kauniečius ir kitus Lietuvos piliečius, kad gali būti pastatytas Vyčio paminklas Kaune. Konkurso dėl vietos Vilniaus Lukiškių aikštėje nelaimėjęs Arūno Sakalausko Vytis Laisvės kario skulptūra gali iškilti prie Kauno pilies netgi 2018 m. liepos 6-ajai, t.y. žymiai anksčiau nei būtų galėjęs atsirasti Vilniuje. Autoriai esą jau yra kalbėję su Kauno meru, tačiau jie panoro dalyvauti konkurse Vilniuje ir, jo nuomone, žmonės pasirinko teisingai ten (Vilniaus Lukiškių aikštėje) nėra tinkama vieta Vyčiui. Sklinda gandai, kad Vyčio paminklas, Vilniuje turėjęs būti 2 metrų aukščio, Kaune bus daugiau nei tris kartus aukštesnis sieks 7 metrus. Taip pat dar nenuspręsta, kur tiksliai bus statoma skulptūra. Skaičiuojama, kad Vyčio skulptūra gali kainuoti apie 430 tūkst. eurų. Todėl jai taip atsitiktų, kaip kai kurie apžvalgininkai jau spėlioja, jog Lukiškių aikštėje jokio paminklo nebus pastatyta, tada bent Kaune Vytis stovės.
© 2017 XXI amžius
|