2017 m. gruodžio 22 d.
Nr. 49 (2266)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Valstybės kūrėjai

Kas Lietuvių konferencijoje Vilniuje atstovavo Telšių miestui?

Kun. Povilas Korzonas sėdi
pirmoje eilėje trečias iš kairės

Lietuvių konferencija Vilniuje, vykusi 1917 m. rugsėjo 18–22 d., buvo vienas svarbiausių ir reikšmingiausių įvykių kuriant Lietuvos valstybę. Jos dalyviai išrinko Lietuvos Tarybą, kurią įpareigojo siekti Lietuvos valstybingumo atkūrimo. Lietuvos Taryba įgyvendino konferencijos jai skirtą užduotį, paskelbdama Lietuvos Nepriklausomybės Aktą 1918 m. vasario 16 d.

Kadangi Vokietijos karinė valdžia Lietuvoje neleido organizuoti visuotinių demokratinių rinkimų, tai organizacinio komiteto nariai asmeniškai kvietė į konferenciją „dorus, susipratusius, tvirtus ir inteligentiškus lietuvius, visokio luomo ir srovių, ne jaunesnius kaip 25 metai“. Į Lietuvių konferenciją Vilniuje buvo pakviesti 264 asmenys, atvyko – 222. Manome, kad Stanislovas Narutavičius atstovavo Telšių miestui, tačiau jis tuo metu gyveno Brėvikių dvarėlyje ir konferencijos dalyvių sąraše nurodė, kad atvyko iš Brėvikių, Telšių aps., o telšiškių atstovas konferencijoje buvo Telšių Šv. Antano Paduviečio parapijos klebonas kun. Povilas Korzonas.


Valstybės kūrėjai

Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarai

Jurgis Šaulys

Nepriklausomybės paskelbimas 1918 m. vasario 16-ąją – vienas svarbiausių įvykių lietuvių tautai. Pateikiame Lietuvos valstybei nusipelniusių žmonių – 1918 metų vasario 16-osios akto signatarų – biografijas. Šįkart – dviejų iškilių brolių – Jurgio ir Kazimiero Stepono Šaulių – visuomeninės ir politinės gyvenimo gairės. Parengta pagal Aigustės Vykantės Bartkutės ir Mariaus Gedučio medžiagą.

Jurgis Šaulys

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Jurgis Šaulys gimė 1879 m. gegužės 5 d. Balsėnų kaime (dab. Klaipėdos r.), valstiečių šeimoje. Nuo 1887 metų mokėsi Kaltinėnų parapijos daraktorių mokykloje, vėliau – Palangos progimnazijoje. Ten įsitraukė į lietuvišką tautinę veiklą – dalyvavo lietuvių moksleivių būrelyje, tarp moksleivių platino laikraščius „Vienybė lietuvninkų“, „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“, „Aušra“.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija