2017 m. gruodžio 29 d.
Nr. 50 (2267)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Audros laužė –
nepalūžom


XXI Amžius


Žmogaus dvasia – neįveikiama

Signatarų namai ruošiasi priimti Vasario 16-osios aktą

Praėjus beveik šimtui metų Lietuvos nepriklausomybės aktas pirmą kartą iš Vokietijos bus atvežtas ten, kur ir buvo pasirašytas, – į Signatarų namus Vilniuje. Dokumentą Lietuvai laikinai saugoti perduoda Vokietija. Berlyno diplomatiniame archyve ranka rašytą Vasario 16-osios nutarimą lietuvių ir vokiečių kalbomis šiemet kovą rado profesorius Liudas Mažylis. Nepriklausomybės aktas bus eksponuojamas tame kambaryje, kur dvidešimt Jono Basanavičiaus pirmininkaujamos Lietuvos Tarybos narių jį pasirašė 1918 metų vasario 16 dieną. Tada tai buvo Lietuvos draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centrinio Komiteto pirmininko Antano Smetonos, vėliau tapusio Lietuvos prezidentu, kabinetas.

Signatarų namų vedėja Meilutė Peikštenienė sako, kad ruošdamiesi priimti dokumentą, Signatarų namai atnaujina ir ekspoziciją. Daugiausiai nuotraukomis ir dokumentais muziejus sieks parodyti visų akto signatarų visuomeninę ir politinę veiklą, turėjusią įtakos nepriklausomybės paskelbimui.

Nepriklausomybės aktas į Lietuvą bus atgabentas sausio 17 dieną, šalies Prezidentūroje planuojamas iškilmingas jo perdavimas laikinam saugojimui. Po kelių dienų jis bus atvežtas į Signatarų namus, ten bus įdėtas į specialią neperšaunamo stiklo vitriną, joje bus reguliuojama drėgmė ir temperatūra. Nepriklausomybės aktą Lietuva saugos iki penkerių metų, tai numato Lietuvos ir Vokietijos spalį pasirašytas susitarimas. Panaudos sutartis numato, kad dokumentas viešai turėtų būti eksponuojamas kasmet nuo sausio iki lapkričio vidurio, likusį laiką jis praleistų archyve. Muziejaus vedėja teigė, kad būsimasis eksponatas sulauks ne tik lietuvių, bet ir šalies istorija susidomėjusių užsieniečių dėmesio.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka Vasario 16-osios akto originalo faksimilę eksponuoja nuo balandžio mėnesio. Praėjusią savaitę Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro ekspertai, atlikę rašysenos tyrimą, paskelbė specialisto išvadą: Lietuvos Nepriklausomybės aktas, kurį Vokietijoje rado profesorius Liudas Mažylis, surašytas signataro Jurgio Šaulio ranka. Atlikdami tyrimą, pareigūnai lygino papildomai pateiktus signataro J. Šaulio rašysenos pavyzdžius su Nepriklausomybės aktu ir patvirtino, kad jie rašyti to paties asmens. Rašysenos tyrimą neatlygintinai atlikę Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro ekspertai žurnalistams sakė, jog Vasario 16-osios akto fotokopija buvo lyginama su kitomis keturiomis jo laiškų fotokopijomis, gautomis iš Vokietijos ir Lietuvos archyvų. Kriminalistinių tyrimų centro Dokumentų tyrimo skyriaus viršininkas Žilvinas Ragauskas pažymėjo, kad to meto žmonės buvo labai išlavinę rašyseną bei „turi specifinius požymius, pagal kuriuos tiksliai galima nustatyti, ar rašė būtent tas ar kitas žmogus“. Tyrimas vyko nuo rugsėjo pradžios ir, anot centro viršininko pavaduotojo Viliaus Ramanausko, užtruko dėl to, jog nebuvo lengva gauti kitus J. Šaulio rašysenos pavyzdžius. L. Mažylio rasto Vasario 16-osios akto rašyseną ekspertai lygino tik su J. Šaulio rašysena, kadangi buvo prašoma patvirtinti arba paneigti, jog raštas – to paties žmogaus. Pagrindinis ekspertas, atlikęs rašto analizę, buvo centro darbuotojas Viačeslavas Litvinovas, jam talkino Ž. Ragauskas. Šios ekspertizės, siekiant absoliutaus tikslumo, visuomet atliekamos dviejų ekspertų.

Beje, paskelbta, kad Vatikano archyve surastas Vasario 16-osios nepriklausomybės akto vertimas į vokiečių kalbą. Skelbiama, kad aktą pasirašė pats Antanas Smetona. Vertimas taip pat pasirašytas Povilo Vileišio, Jurgio Šaulio, Justino Staugaičio.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija