Pirmasis puslapis
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Likimai
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Reklamos kaina - tik 0,30 € + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Romos Kurijos reforma ir tarnystė

Popiežiaus Pranciškaus kalėdinis pokalbis su bendradarbiais

Mindaugas Buika

Šventojo Tėvo pranešimo atidžiai klausosi Vatikano dikasterijų vadovai ir darbuotojai

Tradiciniame kalėdiniame susitikime su Romos Kurijos dikasterijų vadovais ir bendradarbiais popiežius Pranciškus kaip ankstesniais metais negailėjo priekaištų ir kritikos tiems, kurie priešinasi Šventojo Sosto institucijų atnaujinimui. Gruodžio 21 dieną sakytoje išsamioje kalboje Šventasis Tėvas pabrėžė, kad jo vykdomai pertvarkai esminės reikšmės turi Romos Kurijos santykiai su tautomis, valstybėmis ir vietinėmis Bažnyčiomis, ekumeninis bei tarpreliginis dialogas ir visur turi vyrauti tarnavimo dvasia. „Kalėdos teatveria mums akis, tepadeda nusikratyti to, kas nereikalinga ir klaidinga, piktybiška ir nenuoširdu, tepadeda matyti tai, kas esminga, teisinga, gera ir autentiška“, – sakė Popiežius. Analitiniame pranešime jis citavo net 28 šaltinius, įskaitant II Vatikano Susirinkimo dokumentus, savo pirmtakų raštus bei Jėzaus Draugijos, kuriai priklauso, įkūrėjo šv. Ignaco Lojolos dvasines nuorodas, jog reikia įveikti tai, kas trukdo sakralinei Bažnyčios misijai.

Jam reikia ne aukso, o mūsų

Kun. Vytenis Vaškelis

Sulaukę Naujųjų metų ir prisiminę, kad nuo Dievo Sūnaus apsireiškimo pasaulyje skaičiuojami mūsų epochos metai, pažvelkime į Kristų ir išminčius, atvykusius su dovanomis, matyt, iš tolimosios Persijos (pagal kilmę jie priklausė kunigiškajai persų kastai) Jo pagarbinti. Nors evangelisto Mato minimi išminčiai buvo astrologai, pseudomokslo šalininkai, bet galime manyti, kad, išvydę ne tik žydų karalių, bet ir viso pasaulio Viešpatį, buvo Šventosios Dvasios apšviesti ir pamokyti apie visatos sandarą ir žmonių ateitį svarstyti ne žvelgiant į dangaus kūnų išsidėstymą erdvėje, bet pirmenybę atiduoti Tam, nuo kurio malonės priklauso viskas, kas tik egzistuoja... Taigi tie trys karaliai, paklusę savo intuicijai ir vidiniam Šventosios Dvasios vedimui, viską paliko ir iškeliavo (galbūt daugelio nuostabai) paskui šviečiančią žvaigždę, kuri parodė jiems kelią pas patį žvaigždynų Viešpatį – Išganytoją...

Kai į vyskupo 70-metį netikėtai atvyksta Popiežius

Albano vyskupas Marcelas Semeraras

Popiežius Pranciškus gruodžio 22-ąją po pietų nuvyko į netoli Romos esantį Albano miestelį ir aplankė 70 metų sukaktį švenčiantį savo bendradarbį vysk. Marcelą Semerarą (Marcello Semeraro). Vizitas buvo didžiulė staigmena aplankytam vyskupui ir kartu su juo buvusiems žmonėms.

Prieš Popiežiaus atvykimą Albano vyskupijos kurijoje vyko prieškalėdinis susitikimas, kuriame dalyvavo vyskupas M. Semeraras, vyskupijos kunigai, kurijos darbuotojai, vyskupijos socialinių ir karitatyvinių draugijų savanoriai. Netikėtai atvykęs popiežius Pranciškus pasveikino vyskupą su gimimo diena, jam ir visiems susirinkusiems palinkėjo linksmų Šv. Kalėdų, valandėlę su visais pabendravo, domėjosi vyskupijos gyvenimu. Vyskupo lydimas Šventais Tėvas aplankė vieną kunigų seminarijos pastate gyvenantį sergantį kunigą, ligos priverstą gulėti lovoje. Su juo Popiežius pasikalbėjo, kartu pasimeldė.

Gedimino pilies bokšte iškelta 2018-ųjų Lietuvos vėliava

Alfredo PLIADŽIO (KAM) nuotrauka

Sausio 1-ąją minint Lietuvos vėliavos dieną ir Pasaulinę taikos dieną Gedimino pilies bokšte iškelta 2018-ųjų Lietuvos vėliava. Garbės sargybos kuopos kariams žygiuojant į bokštą iškilmingai pakeisti metus plevėsavusią trispalvę 2018-ųjų metų Lietuvos vėliava, kalno papėdėje prie Gedimino paminklo susirinkę vilniečiai kartu su Vilniaus įgulos karininkų ramovės choru „Aidas“ sutartinai dainavo „Žygis į Vilnių“ bei kitas patriotines dainas. Šiemet (kaip ir pernai) ceremonija vyko kalno papėdėje, prie Gedimino paminklo, o ne prie pilies ant kalno. Kone prieš dvejus metus Kultūros ministerija dėl atsiradusių nuošliaužų ir būtinų kalno tvarkybos darbų nusprendė uždaryti Gedimino kalną lankytojams.

Nuskambėjus salvėms ir bokšte iškėlus naująją vėliavą, 2017-aisiais Gedimino pilies bokšte plevėsavusi vėliava buvo iškilmingai perduota Raseinių rajono Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijai, aktyviausiai dalyvavusiai nacionaliniuose Krašto apsaugos, Švietimo ir mokslo ministerijų bei Nacionalinio muziejaus organizuojamuose pilietinio ugdymo, tradicijų puoselėjimo konkursuose.

Bažnyčių lankymo metai

Vida Šimkavičienė

Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia Povilo Šimkavičiaus nuotrauka

2017 metus Seimas buvo paskelbęs Algirdo Juliaus Greimo, Ievos Simonaitytės, Lietuvių kalbos kultūros, Piliakalnių, Reformacijos, Sporto ir Tautinio kostiumo metais. Man šie metai buvo dar ir Bažnyčių lankymo metai. Įsiklausiusi savo širdies balso po mamos mirties nusprendžiau aplankyti Vilniaus bažnyčias ir pasimelsti jose už mamą ir visus mirusius artimuosius. Nuėjau tarsi savotišką Vilniaus Kalvarijų kryžiaus kelią, sustodama stotelėse – Arkikatedroje Bazilikoje, Aušros Vartuose, Dievo Gailestingumo šventovėje, Bernardinų, Dievo Apvaizdos, Palaimintojo Jurgio Matulaičio, Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo, Šv. apaštalų Petro ir Povilo, Šv. Jonų, Šv. Juozapo koplyčioje, Šv. Kazimiero, Šv. Kryžiaus Atradimo (Kalvarijų), Šv. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo, Šv. Teresės ir Visų Šventųjų bažnyčiose.

Šviesa, sklindanti iš vienuolijų

Sesuo Marija Rusteikaitė. Portretas, tapytas dail. Stanislovo Petrausko

Vienoje iš konferencijų kardinolo Vincento Sladkevičiaus rūmuose kažkada buvo kalbama apie mums, pasauliečiams sovietukams, tuometinę terra incognita  – bažnytinę kultūrą, meną ir vertybes, kurių netyrinėjant nuskurdinama mūsų tautinė kultūra. Tada buvo kalbama apie tai, kad tuo mokslui užsiimti dar per anksti, nes nei disertacijos apsiginsi, nei monografijos išleisi. Bet dabar jau juk niekas netrukdo. Tačiau tokių tyrinėjimų mes, pasauliečiai, nematome. Kol kas su bažnytinio meno vertybėmis galima susipažinti tik bažnyčiose ir Sakralinio meno muziejuje. Gerai, kad jis pagaliau atsirado. Bet norėtųsi ir daugiau: pamatyti daugiau knygų, monografijų, juk vienas žymiausių mūsų lietuviškos elitinės kultūros atstovų – Oskaras Milašius – paliko mums testamentinį priesaką turtinti lietuvių tautinę kultūrą, atliekant katalikiškosios ir pasaulietinės kultūros reiškinių palyginamuosius tyrimus, siekiant tas kultūras sujungti, nes jos dabar tarsi ir atskiros.

Kaip mylėti darbais, o ne žodžiais

Bendroje maldoje su ses. Viktorija

Lapkričio 27 dieną Vilniuje, Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų vienuolijos Šv. Kryžiaus namuose, vyko Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos (PJMD) vadovų, kitų aktyvių jos narių ugdymo ir formacijos diena „Mylime ne žodžiais, o darbais“ (Popiežius Pranciškus).

„Nepalūžti, bet kilti ir kelti“

Ses. Onutė Petraškaitė MVS papasakojo apie Šv. Kryžiaus koplyčios ir jų vienuolyno atsiradimo istoriją. Vargdienių seserų vienuolijos seserys čia gyvena nuo 1995 metų. Po pažintinės apžvalgos Šv. Kryžiaus bažnyčioje aukotos šv. Mišios. Po jų – pirmoji konferencija „Pal. J. Matulaitis ir šiandiena“. Ją vedė „Marijos radijo“ darbuotojas Liutauras Serapinas. Paskelbęs temos potemę „Nepalūžti, bet kilti ir kelti“, pokalbį pradėjo kaip pasaulietis įžangine malda – himno Palaimintajam Jurgiui žodžiais. Pranešėjas kalbėjo apie pašaukimą šeimoje, maldoje, darbe, gyvenime ir kitur. Labai dažnai mes prašome Dievo, kad padėtų surasti, suprasti savo pašaukimą. Ieškoti Dievo šiais laikais reikia kitaip. Apie tai mums kalba ir Palaimintasis Jurgis. Tai rasime ne tik jo „Užrašuose“, bet ir atskirai surinktų maldų knygelėje „Viešpatie, kaip aš Tave myliu!“ bei įvairiuose kituose leidinukuose. Šiandien mums reikia ieškoti žmonių, o juose – Dievo. L. Serapinas pateikė pavyzdžių, kaip mes tai turime daryti. Pranešėjas pacitavo Palaimintojo Jurgio Matulaičio dienoraštyje 1911 m. sausio 13 d. parašytą tekstą. Ačiū Tau, Viešpatie, už tai, ką suteikei man ypatingus meilės jausmus prie Švč. Panelės Nekalto Prasidėjimo. Seniau sunkiai man ta malda ėjosi. Dabar gi kaip saldu prie Jos kojų pripuolus melstis ir maldoje skendėti. Siela tarsi alpsta saldžių saldžiausių jausmų pagauta, o kūną stebėtini, nepermanomi, neišreiškiami šiurpuliai perėmę laiko. Tą pat beveik patyriau, kaip ir Tavo šv. Kryžių prie širdies ir krūtinės glausdamas. Ačiū Tau Viešpatie, už viską. Dieve, mano Dieve, kaip aš Tave myliu ir mylėt noriu. Duok man, kad galėčiau dirbti ir kentėti dėl Tavęs ir Tavo šv. Bažnyčios, ir jos matomos galvos Šv. Tėvo. Malda, darbas dėl Dievo ir vargai su kentėjimais dėl bažnyčios išvien susipynę visą mano gyvenimą tesudaro. Tebūna man pavyzdžiu pats Kristus. Dieve, kaip aš Tave myliu.