2018 m. sausio 5 d.
Nr. 1 (2268)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Kai į vyskupo 70-metį netikėtai atvyksta Popiežius

Albano vyskupas Marcelas Semeraras

Popiežius Pranciškus gruodžio 22-ąją po pietų nuvyko į netoli Romos esantį Albano miestelį ir aplankė 70 metų sukaktį švenčiantį savo bendradarbį vysk. Marcelą Semerarą (Marcello Semeraro). Vizitas buvo didžiulė staigmena aplankytam vyskupui ir kartu su juo buvusiems žmonėms.

Prieš Popiežiaus atvykimą Albano vyskupijos kurijoje vyko prieškalėdinis susitikimas, kuriame dalyvavo vyskupas M. Semeraras, vyskupijos kunigai, kurijos darbuotojai, vyskupijos socialinių ir karitatyvinių draugijų savanoriai. Netikėtai atvykęs popiežius Pranciškus pasveikino vyskupą su gimimo diena, jam ir visiems susirinkusiems palinkėjo linksmų Šv. Kalėdų, valandėlę su visais pabendravo, domėjosi vyskupijos gyvenimu. Vyskupo lydimas Šventais Tėvas aplankė vieną kunigų seminarijos pastate gyvenantį sergantį kunigą, ligos priverstą gulėti lovoje. Su juo Popiežius pasikalbėjo, kartu pasimeldė.


Vienai populiariausių kalėdinių giesmių – 200 metų

„Tyli naktis, šventa naktis“ („Stille Nacht, heilige Nacht“) – viena populiariausių pasaulyje kalėdinių giesmių, giedama beveik visomis krikščionių kalbomis, buvo sukurta prieš 200 metų. Jos žodžius 1816 metais parašė Austrijos kaimo Oberndorfo, netoli Zalcburgo, parapijos klebonas kun. Jozefas Moras (Joseph Mohr). Melodijos autorius – tos pačios parapijos vargonininkas Francas Ksaveras Gruberis (Franz Xaver Gruber). Pirmą kartą giesmė viešai atlikta tos pačios parapijos bažnyčioje 1818 metais, Kalėdų Piemenėlių Mišių metu. Savo parapijiečiams giesmę dviem balsais pagiedojo jos autoriai – klebonas ir vargonininkas.

Greitą giesmės greitą paplitimą turbūt nulėmė tai, jog ji labai patiko tuometiniam Austrijos imperatoriui. 1822 metais ji buvo atlikta Fugeno pilyje imperatoriaus Pranciškaus I ir jo svečio Rusijos caro Aleksandro I akivaizdoje. Imperatorius giesmę labai pamėgo. 1832 metais ji buvo įrašyta į Vokietijoje, Leipcige, vykusio kalėdinio koncerto repertuarą. Jau 1839 metais giesmė skambėjo Niujorke. Ją atliko Jungtinėse Valstijose viešėję giesmininkai iš Tirolio. Apie 1855 metus išversta į anglų kalbą. Tai priskiriama Floridos episkopalų vyskupui Džonui Frymanui Jangui (John Freeman Young). Šiandien „Tyli naktis, šventa naktis“ giedama maždaug 300 kalbų.


Šv. Egidijaus bendruomenė kvietė pietų tūkstančius vargstančiųjų

Šv. Egidijaus bendruomenė tūkstančius žmonių keliuose šimtuose miestų įvairiuose žemynuose Kalėdų dieną susodino prie pietų stalo. Kalėdų pietų su vargstančiaisiais tradicija, prieš kelis dešimtmečius gimusi Romoje, šiandien tęsiama visur, kur veikia katalikiško Šv. Egidijaus bendruomenės grupės. Pirmieji Kalėdų pietūs vargstantiesiems buvo surengti Romoje Užtibrio Švč. Mergelės Marijos bazilikoje 1982 m. gruodžio 25 d. Tuo metu Šv. Egidijaus bendruomenė dar nebuvo tapusi tarptautiniu katalikišku judėjimu, o jos veikla buvo sukoncentruota prie bažnyčios, kurioje bendruomenė susikūrė. Tą kartą bendruomenės nariai pakvietė Romos Užtibrio rajone besiglaudžiančius benamius Kalėdų pietų į Marijos baziliką. Po Kalėdų dienos Mišių bažnyčioje buvo įrengti laikini stalai, juos nuklojo bendruomenės narių ir parapijiečių pagaminti kalėdiniai patiekalai, kuriais vaišintis buvo pakviesta kelios dešimtys vargstančių žmonių. Kalėdų pietūs Užtibrio Marijos bazilikoje tapo kasmetine tradicija. Vėliau, kai Šv. Egidijaus bendruomenė tapo popiežiškųjų teisių tarptautiniu katalikų judėjimu, panašius Kalėdų pietus pradėta rengti ir kituose miestuose, kur yra bendruomenės narių.


Baskų krašto mokyklose iš kalėdinių giesmių pašalintas Jėzaus vardas

Euskera kalba dainuojamose kalėdinėse giesmėse (isp. villancicos) mokiniai vietoje Jėzaus vardo (Jesśs) mini Peru. Tai baskų kalba reiškia Petrą. Valstybinės mokyklos Jėzaus Kristaus vardo nenori girdėti nei klasėse, nei Ispanijoje populiariose kalėdinėse giesmėse. Kokia gi viso to priežastis? Jėzaus minėjimas gali įžeisti islamą ir kitas religijas išpažįstančius mokinius. Kai kuriose mokyklose dainuojama „piemenėliai bėgo pažiūrėti Petro (Peru)“, o ne „Kūdikėlio Jėzaus“. Kitose mokyklose populiariose kalėdinėse dainelėse skambantis „užgimė Jėzus“ pakeistas eilute „atėjo žiema“. Tačiau yra mokyklų, kuriose sekuliarizmas ir politinis korektiškumas siekia dar toliau. Jų informacijoje apie mokyklos šventes teigiama, kad kalėdinės giesmės yra baskų kultūros dalis ne dėl savo religinės kilmės, o dėl to, kad taip švenčiama trumpiausia žiemos diena (žiemos saulėgrįža). Kaip rašo „El Correo“, Baskų provincijoje mokykloms patariama „Kalėdas švęsti be užuominų apie religiją“. Teoriškai kalėdinių giesmių modifikacijos ir perinterpretavimas „baskų kultūros rėmuose“ susijęs su siekiu įtikti mokiniams, ypač musulmonams, kurie lanko autonominio Baskų krašto mokyklas.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija