|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Šimtas stotelių Lietuvai pažinti Laimutė Vasiliauskaitė-Rožukienė
Vileišių rūmuose (Lietuvių literatūros ir tautosakos institute) Turizmo departamentas supažindino žiniasklaidą su naujais maršrutais Keliauk ir pažink! po šimtmetį kitąmet švenčiančią Lietuvą. Kodėl geriau 100 kartų pamatyti nei 100 kartų pagooglinti? klausė laikinoji Turizmo departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė. Ir čia pat pateikė istorinį maršrutą (su žemėlapiu, iliustracijomis, glaustomis informacijomis ir internetinėmis nuorodomis į muziejų svetaines), apimantį 19181923 metų laikotarpį: nuo Nepriklausomybės Akto pasirašymo iki nusistovėjusių tuometės Lietuvos geografinių ribų, apie kovas dėl Nepriklausomybės, signatarus, žmones, prisidėjusius prie Nepriklausomybės, su daugybe legendų, intrigų, kovų. Maršrutas sukurtas, kad sudomintų visus, ypač jaunas šeimas, studentus ir lietuvius iš kitų šalių, paskatintų keliauti po tuos Lietuvos regionus, skatintų pilietiškumą, kad būtų patrauklu ne vien Turizmo departamentui, bet ir visai visuomenei. Kad būtų patrauklus turistams, įtraukti ten esantys ir kultūriniai, gamtos objektai, susiję su signatarais, kovomis, savanoriais ir tais, kurie kūrė Lietuvą. Istorikai Lina Dusevičienė ir Simonas Teškevičius (su nuotykiais) keletą kartų apkeliavo visą Lietuvą ir pateikė, atrinko 100 stotelių iš 500. Tų istorijų, objektų būta daug daugiau, tai tik pirmas etapas. Jos www.lithuania.travel svetainėje. Pradėta nuo Vilniaus Signatarų rūmų ir eita (kaip ir iki Nepriklausomybės) po visą šalį: Vilnių, Kauną; po Vidurio ir Rytų Lietuvą (kur galvas guldė tūkstančiai savanorių, pavyzdžiui, istorija apie Vyčio ordinu apdovanotą žvalgę širvintiškę Libą Mednikienę, pergudravusią Želigovskio štabą, savo namuose slėpusią savanorių ginklus), po Pietų Lietuvą (iš kur kilo ne tik V. Kudirka ir J. Basanavičius, bet ir visas inteligentijos žiedas), maršrutas baigiamas Vakarų Lietuva Klaipėdos sukilimas atvėrė vartus į Baltijos jūrą. Atkurtos Lietuvos šimtmečio sekretoriato vadovė Neringa Vaisbrodė sakė, jog šimtmečio programai sukurtas maršrutas kviečia pažinti, švęsti ir kurti, išmokyti ar atgaivinti, ko mokėmės per istorijos pamokas, galbūt net įkvėpti naujus šalies herojus (pavyzdžiui, niekam nežinomos zarasietės seserys, nugvelbusios iš bermontininkų kulkosvaidį, slapčia šieno vežimu jį nuvežė savanoriams). Gidė Lina Dusevičienė, kino maršruto Karas ir taika, maršruto Keliauk ir pažink! informacinio leidinio bendraautorė, patikino, jog jis sudarytas taip, kad atsivertų vis daugiau durų. Anksčiau Lietuva buvo ne švogerių, o brolių kraštas. Kad tai prisimintume, būtina atskirai pakalbėti apie iškilias asmenybes brolius, kurie vieni kilę iš bakūžių, kiti iš ūkininkų ar dvarininkų, išsimokslinę carinėje Rusijoje (caro valdžia skatino lietuvius mokytis Sankt Peterburge, manydama, kad taip nutolins nuo polonizacijos ir priartins rusifikaciją), grįžę tėviškėn visomis jėgomis ir resursais skatino lietuvybę, rėmė gabius studentus, darbavosi Lietuvos gerovei. Tai iš Pasvalio ūkininkų kilę keturi broliai Vileišiai (ūkininkas Anupras; gydytojas, lietuviškų draugijų steigėjas, pirmosios lietuviškos dailės parodos organizatorius Antanas; teisininkas, Kauno burmistras ir reformatorius, signataras Jonas; inžinierius, statęs tiltus carinėje Rusijoje, Vileišių neobarokinių rūmų autorius bei mecenatas Petras, be viso kito, išlaikęs Vilniaus žinių spaustuvę, redakciją, lietuvių draugijas ir amatų mokyklas); sūduviai Vailokaičiai (verslininkas, signataras Jonas ir kunigas Juozas, Ūkio banko akcininkai, steigę stipendijas gabiems Lietuvos universiteto studentams), iš Viekšnių kilę trys broliai Biržiškos (matematikas Viktoras, bibliografas Vaclovas ir politikas, signataras Mykolas, Vasario 16-osios akto teksto ir Lietuvos Mokslų Akademijos steigimo idėjos autorius), iš Telšių dvaro kilę Narutavičiai Stanislovas, 1917 m. Lietuvos tarybos narys bei signataras, ir Gabrielius, 1922 metais išrinktas Lenkijos Respublikos prezidentu, deja, po savaitės nužudytas). Naujos kartos istorikė Luka Lesauskaitė, Nacionalinės ekspedicijos dalyvė, paneigė, jog istorija yra nuobodi, monotoniška. Kaip ją prakalbinti? Reikalinga intriga! Pavyzdžiui, kuo panašūs Stelmužės ąžuolas ir Palanga, kodėl viena Palangos vila vadinama Anapiliu, kokioje Vilniaus bažnyčioje yra vienintelis paminklas Vytautui Didžiajam, kas sieja Šv. Mikalojaus bažnyčią su slapta 12 Vilniaus apaštalų draugija, kaip saksų savanoriai 1919 metais padėjo lietuviams iš bolševikų atkovoti Kėdainius ir t.t. Lankstinukui Keliauk ir pažink! parengti buvo pakviesta dizainerė, kuri sukūrė šimtmečio šakočio vizualizaciją, ją iliustravo Aistė Papartytė, maketavo Daumantė Sinkevičiūtė. Leidinyje naudotos sudarytojų nuotraukos ir iš visos Lietuvos savivaldybių turizmo centrų bei įvairių Lietuvos kraštotyros, istorijos muziejų, archyvų. Apsilankiusieji gavo po obuolį iš A. Smetonos dvaro viešnių ir išgirdo pikantiškų dvaro istorijų, buvo surengta ekskursija po autentiškus išlikusius Vileišių rūmus (čia visados buvęs Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas) su marmuriniais laiptais, tuomet itin moderniu vandentiekiu, krosnimis, Petrui Vileišiui dovanotu jo fabriko darbininkų rankų darbo sietynu. Rūmų sienose ir knygose kadaise ieškota Nepriklausomybės akto, nes manyta, jog J. Basanavičius jį įdėjęs į vieną knygą... Drąsiausi ir smalsiausi galėjo kopti kopėčiomis ir pro palėpės langelį apžvelgti atsivėrusio Vilniaus bokštus. Autorės nuotrauka
© 2018 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |