2018 m. sausio 12 d.
Nr. 2 (2269)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Panevėžio vyskupijoje

Kupiškio dekanate

Šventė klebono kunigystės 20-metį

Po šv. Mišių grupelė kunigų prie
malonėmis garsėjančio Švč. Mergelės
Marijos paveikslo. Iš kairės:
Eimantas Novikas, Virginijus
Šimukėnas, Albertas Kasperavičius
ir Vidmantas Kareckas

Kleboną sveikinę Skapiškio
seniūnas Valdas Juškevičius
ir bažnyčios tvarka, švara bei grožiu
besirūpinanti Irena Žalnieriūnienė

Skapiškio parapijos choristų grupelė.
Iš kairės: pirmoje eilėje –
vargonininkė Asta Davolienė ir Genė
Rudinskienė; antroje eilėje –
Janina Macienė, Jadzė Kiaulėnienė,
Aleksandra Aleinikovienė ir Valentinas
Zaborskis; trečioje eilėje –
Kazimieras Puronas, Marytė
Stukienė ir Roma Bugailiškienė

Kun. Albertas Kasperavičius
džiaugiasi vaikų dovanotais darbeliais

Šv. Mišių auka Skapiškio bažnyčioje.
Iš kairės: kan. Vladas Rabašauskas,
kun. Eimantas Novikas, kun. Virginijus
Šimukėnas, kun. Albertas Kasperavičius,
kun. Vidmantas Kareckas
ir kun. Mindaugas Kučinskas

SKAPIŠKIS. Gruodžio 8 dieną Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo šventė Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčioje buvo neįprasta: su tik ketvirtą mėnesį klebonu dirbančiu kun. Albertu Kasperavičiumi į bažnyčią rinkosi gausus būrys parapijiečių ir kaimyninių parapijų kunigų – tą dieną klebonas šventė kunigystės 20-metį.

2017 m. liepos 4 d. Panevėžio vyskupo Lino Vodopjanovo OFM skyrimu kun. A. Kasperavičius buvo paskirtas Pandėlio Švč. Mergelės Marijos Vardo parapijos klebonu ir kartu aptarnauti Panemunio Švč. Trejybės ir Skapiškio Šv. Hiacinto (Jackaus) parapijas. Tarnybą šiose parapijose kunigas pradėjo rugpjūčio 4-ąją. Taigi kunigas dirba dvejuose dekanatuose: Kupiškio (jam priklauso Skapiškio parapija) ir Rokiškio (Panemunio bei Pandėlio parapijos).

Šv. Mišiose bažnyčioje dalyvavo gausus būrys parapijiečių (kaip per didžiuosius atlaidus), tikintieji, atvykusieji iš tų vietų, kur darbavosi kun. A. Kasperavičius, – Subačiaus, Pušaloto ir kitų. Padėkos Dievui už ištarnautus 20 metų šv. Mišiose kartu su kun. A. Kasperavičiumi meldėsi irgi kunigystės 20 metų sukaktį minėjęs Suvainiškio Šv. apaštalo Jokūbo, Čedasų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bei Žiobiškio Šv. arkangelo Mykolo parapijų klebonas kun. Virginijus Šimukėnas (jis pasakė homiliją), Kupiškio dekanas kun. Mindaugas Kučinskas, Rokiškio dekanas kun. Eimantas Novikas, Palėvenės Šv. Domininko parapijos administratorius kan. Vladas Rabašauskas, Papilio Nekaltosios Švč. Mergelės Marijos parapijos klebonas, Kvetkų Šv. Jono Krikštytojo bei Kupreliškio Šv. arkangelo Mykolo parapijų administratorius kun. Vidmantas Kareckas. Giedojo Skapiškio parapijos choras, vadovaujamas vargonininkės Astos Davolienės.

Kun. V. Šimukėnas homilijoje sakė: „Mokytojas turėjo mokinių būrį, kuris vis gausėjo. Mokytojas viską jiems atidavė. Atėjo laikas, jis paseno, pasiligojo. Mokiniai, tai pastebėję, vienas po kito jį paliko. Liko tik vienas. Mokytojas, jausdamas artėjančią mirtį, liepė mokiniui palikti jį ir eiti į pasaulį, nes jokios naudos jis nebegali duoti. Kelis kartus mokytojas šiais žodžiais kreipėsi į savo mokinį. Kreipėsi ir jau visai silpstant jėgoms. Mokinys atsakė: Mokytojau, aš niekur neisiu, kol būsite gyvas. Jūs man buvote gyvenimo šviesa. Mane į savo mokinių būrį paėmėte iš neturtingų tėvų, kruopščiai mane mokėte, atvėrėte akis. Negaliu palikti Jūsų, nes Jūs – mano šviesa. Mokytojas paėmė mokinio ranką, pridėjo prie širdies, atsiduso ir mirė...“ Pasak kunigo, Dievas Mariją išsirenka savo Sūnaus Motina ir mokytoja visur, ir kančioj, ir prie Kryžiaus. „O kur kiti mokiniai ir tie, kuriuos pagydė?“ – klausė kun. V. Šimukėnas. Jis sakė, kad prie altoriaus mus jungia Eucharistija, tačiau sekmadieniais į bažnyčią susirenka tik būrelis žmonių. „O kur kiti?“ – vėl klausė kunigas, teigdamas, kad, kai Jėzus išlieka mūsų gyvenimo centre, Dievas mums padeda nešti kasdienį kryžių. Pasak kunigo, Bažnyčia skiria du mėnesius – gegužę ir spalį – pagerbti Švč. Mergelei Marijai, kuri prie kryžiaus tampa mūsų Motina. Kreipiamės į Švč. Mergelę Mariją, kad per ją kuo labiau palaikytume ryšį su Dievu. Turime priimti Dievo valią, Dievas pats pasirenka, per kuriuos gerus žmones vykdyti Jo valią. Kun. V. Šimukėnas sakė, kad būtina maldoje prisiminti kunigus ir melstis už juos, nes jie atrodo kartais tarsi palikti... Raskime laiko pasimelsti už kunigus – gyvus ir mirusius – ir už pašaukimus, savo šeimos narius, pasaulio atsivertimus. Tada Bažnyčia bus tvirta.

Pasibaigus šv. Mišioms po palaiminimo prie kun. A. Kasperavičiaus ir svečio kun. V. Šimukėno pasveikinti su kunigystės 20-mečiu ėjo parapijiečiai ir svečiai su gėlėmis ir dovanomis, reikšdami gilią pagarbą ir nuoširdžią meilę.

Skapiškio bendruomenės pirmininkė Roma Bugailiškienė bendruomenės vardu klebonui kalbėjo: „Po tų netikrumo metų, Jums atvykus į Skapiškį, mes, parapijiečiai pajutome, kad mus Dievas laimina, atsiųsdamas tokį nuostabų Dievo tarną. Esame dėkingi Dievui ir žmonėms, kurie prisidėjo, kad kunigas atvyktų į parapiją“. R. Bugailiškienė dėkojo kunigui už maldas, nuoširdumą, atjautą parapijiečiams ir ypač ligoniams, seneliams, nebegalintiems ateiti į bažnyčią. Bendruomenės pirmininkė klebonui dėkojo už šypseną, kuri ištirpdė ne vieno parapijiečio sielos ledus ir paskatino rasti kelią į bažnyčią. Visos bendruomenės vardu palinkėjusi Dievo palaimos, Švč. Mergelės Marijos globos, sveikatos, ponia Roma kunigą perjuosė jubiliejine vardine juosta, kurioje išausta: „Kunigui A. Kasperavičiui 20 metų tarnystės Dievui ir žmonėms proga“.

Kleboną sveikinęs seniūnas Valdas Juškevičius kalbėjo: „Sulig Jūsų atėjimu net pasikeitė tikinčiųjų požiūris į tikinčiųjų namus – bažnyčią – ir į tikėjimą. Dievo Palaimos visuose Jūsų darbuose“.

Mokyklos bendruomenės vardu kunigą sveikinusi direktorė Birutė Zaborskienė sakė: „Mūsų miestelis turi labai gilias istorines šaknis. Čia ir blaivybės paminklas, kurį pastatė skapiškėnai, pabarti vyskupo Valančiaus, čia ir Mituvos ežeras, kuriame irstėsi... Maironis, čia senoji varpinė, kuri mums primena, kad vienu metu miestelyje buvo net dvi bažnyčios, čia mokykla, kurios pradžia dominikonų vienuolyne... Mums šis mažas miestelis mielas ir brangus. Gerbiamas kunige, norime, kad ir Jums jis taptų savas, kad Jums būtų gera tarp mūsų miestelio žmonių, ir kad jie spinduliuotų šiluma ir šviesa, kurią Jūs skleidžiate. Neškite žmonėms savo meilę ir paguodą, viltį ir džiaugsmą. Stiprios sveikatos Jums ir Dievo palaimos!“

Kupiškio kultūros centro Skapiškio kultūros namų režisierė Vita Vadoklytė, sveikinusi Skapiškio kultūrinės bendruomenės ir teatro žmonių vardu, kalbėjo: „Simboliška ir prasminga, kad kunigas įšventintas advento – rimties, susikaupimo, apmąstymo, vidinio apsivalymo – laikotarpiu. Leiskite Jums įteikti Kalėdinę žvaigždę simbolizuojančią gėlę, kad ji ir toliau, su Dievo padėjimu šviestų kelią į žmonių širdis ir sielas. Gėlę laistykite, auginkite ir puoselėkite savo tvirtu tikėjimu“.

Kleboną sveikino ir Naivių „Moterys maldoje“ atstovės, svečiai iš Subačiaus, Pušaloto, pavieniai parapijiečiai.

Po iškilmių bažnyčioje šventės dalyviai rinkosi į šalia esančius bendruomenės namus toliau šiltai bendrauti. Prie arbatos ar kavos puodelio, skanaujant suneštinius sumuštinius, mokytoja Stasė Mažeikytė pasakojo apie Skapiškio bažnyčią, joje dirbusius dvasininkus, rodė senąsias nuotraukas.

Klebonas kun. A. Kasperavičius susirinkusiems ir parapijiečiams turėjo įvairiausių klausimų, tad šiltas ir nuoširdus bendravimas ilgai užsitęsė.

Į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją Albertas Kasperavičius įstojo 1990 metais. Ją baigęs kunigu buvo įšventintas 1997 m. gruodžio 7 d. kartu su Raimundu Simonavičiumi. Juos įšventino vysk. Juozas Preikšas. Po savaitės, gruodžio 14 dieną, kunigas Albertas aukojo pirmąsias šv. Mišias tėviškėje, Rozalimo Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčioje. Primicijų pamokslą Rozalime pasakė tėvas Kazimieras – kun. Juozas Šumskis OFM Cap (1927 09 15–1954 09 12–2009 10 04).

Kunigo, dirbusio vikaru ir klebonu, kelias į Skapiškio Šv. Hiacinto (Jackaus) parapiją ėjo per septynias parapijas ir studijas Prancūzijoje. Pirmiausia jaunas kunigas buvo paskirtas dirbti į Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią Panevėžyje. Čia vikaru dirbo pusantrų metų (1997–1999). Paskui vysk. J. Preikšas kun. A. Kasperavičių išleido studijuoti į Prancūziją, į Notre Dame de Vie (Gyvybės Dievo Motinos) institutą Venaske, Avinjono provincijoje (Pietų Prancūzija). Ten kunigas Albertas mokėsi pustrečių metų. Išmokęs kalbą, studijavo institute Venaske, jį baigė, apgynė licenciatą.

Grįžęs į Lietuvą, vėl dirbo Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios vikaru (2002–2006). Paskui paskirtas klebonu darbavosi įvairiose parapijose: Pušaloto Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijoje (2006–2010), Truskavos Šv. Dvasios parapijoje (2010–2011), Subačiaus parapijose (miestelio Švč. Trejybės ir stoties Šv. Pranciškaus Asyžiečio) (2011–2013), Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo parapijoje ir Daujėnų Švč. Jėzaus Vardo parapijos administratoriumi (2013–2017). Kaip minėta, 2017 m. liepos 4 d. kun. A. Kasperavičius buvo paskirtas Pandėlio, Panemunio ir Skapiškio klebonu.

Skapiškėnai džiaugiasi gražiai suorganizuota Šv. Lauryno atlaidų švente, kurioje dalyvavo ne tik daug parapijiečių bei svečių, bet ir seserų vienuolių bei pranciškonų tretininkų iš Vilniaus. Klebonas įsijungė ir į Kupiškyje organizuojamų respublikinių mokslinių konferencijų, skirtų dvasingumo klausimams, ciklą. 2017 m. gruodžio 1 d. vykusioje konferencijoje „Pašaukimo šventumui išsipildymas Lietuvių tautoje“, iš 10 skaitytų pranešimų kun. lic. A. Kasperavičiaus pranešimas „Visuotinio pašaukimo į šventumą samprata Vatikano II Susirinkimo dokumentuose“ buvo svarbus mokslinis įvadas trečiajai konferencijai.

Poezija iš Žemaitijos

Žagarės gyventoja Genovaitė Ramutienė 2008 metais išleido pirmąją poezijos knygą „Likimo dovanos“ (64 p.), kurioje išspausdintas eilėraštis kunigui (p. 30). Poetės išreikštos mintys labai tinka ir kun. Albertui Kasperavičiui: Jūs mums tarsi sraunus / Kalnų šaltinis, / Tarsi pavasaris gaivus, / Džiaugsmu užpildantis krūtinę / Ir laukiamas, ir mylimas visų. / Dėkojame tėvams ir Dievui, kad esat jūs, / Ir už maldas, palaimintus namus, / Už viltį, meilę ir tikėjimą, / Didybės tolumą, kurią mes jaučiam, / Ir laikiną buvimą čia, toli nuo jos, / Už Švento Rašto perteikiamą išminties lobyną / Ir begalę nežinomų kelių. / Gyvenimo rate lyg dulkės sukamės, / O jūs jo prasmę matote kitu kampu. / Dėkojam jums už palinkėjimą ramybės. / Ji tarsi nuima mums naštą nuo pečių. / Padėkite išgyti mūsų sieloms, / Kad būtų širdyje kaip kažkada ramu. / Jūsų gyvenimą telaimina Aukščiausias / Ir teveda gražiu, tiesiu keliu. / Te baltas angelas kasdien jums kužda: / „Didžiai prasminga eit pasirinktu keliu“.

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Autorės asmeninio archyvo nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija