|
MŪSŲ
RĖMĖJAS |
|
|
|
|
|
Kronika Pristatyta knyga apie kunigą signatarą Neringa TUŠKEVIČIENĖ
Musninkai. Vienas pirmųjų renginių Širvintų rajone, skirtų Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio sukakčiai paminėti, vyko Alfonso Petrulio gimnazijoje. Siekdama pagerbti mūsų tautos šviesuolius, prisidėjusius prie šio svarbaus istorinio fakto, Musninkų krašto bendruomenė Spindulys ir Alfonso Petrulio gimnazija organizavo neseniai išleistos Algimanto Katiliaus knygos apie Vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės akto signatarą kun. Alfonsą Petrulį pristatymą. Fojė veikė gimnazijos mokinių darbų paroda. Mokytojos Valentinos Brazaitienės paskatinti įvairiomis technikomis jie piešė ir tapė kun. A. Petrulio portretą. Kitoje mokytojos organizuotoje parodoje straipsniai knygose, laikraščiuose. Susirinkusiuosius gimnazijos salėje daina apie Tėvynę pasveikino musninkietis, Lietuvos balso dalyvis Domantas Rolis. Šventę vedė Spindulio bendruomenės narys, buvęs pedagogas Steponas Mažrimas. Jis apgailestavo, kad dabar jaunimas vis dažniau kasdienėje kalboje vartoja ne gimtąją lietuvių kalbą, o anglų. Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijos mokiniai rodė skaidres ir pristatė Nepriklausomybės akto signataro, kurio vardu pavadinta jų mokykla, gyvenimo kelią, jo tarnystę Musninkų parapijoje ir mirtį einant į šv. Mišias. Knygos autorius A. Katilius džiaugėsi, kad moksleiviai daug žino apie šį iškilų tautos žmogų, pasakojo apie dar negirdėtus kun. A. Petrulio gyvenimo faktus ir vingius. Autorius yra perskaitęs ir surinkęs daugybę dokumentinių faktų, kurie mums suteikia galimybę geriau pažinti, suprasti ir įvertinti kun. A. Petrulio nuveiktus darbus, jų prasmę lietuvybei. Gimnazijos direktorius Vladas Trakimavičius prisiminė, kaip prieš 30 metų prie kun. A. Petrulio kapo pirmąkart nedrąsiai minėta Vasario 16-oji. Direktorius kalbėjo mokiniams, kad gaudamas brandos atestatą jaunas žmogus iš mokyklos išsineša ne vien žinias, bet ir meilę savo gimtajam kraštui. O šis renginys, esąs tarsi integruota lietuvių kalbos, muzikos, istorijos ir patriotiškumo pamoka. Jis dėkojo mokiniams, kad savaitgalio rytą jie atėjo į knygos pristatymą, parodydami, jog jiems rūpi tautos istorija ir žmonės. Tai žmogaus brandumo įrodymas. Spindulio bendruomenės pirmininkas Alvydas Rolis dėkojo knygos autoriui už suteiktą galimybę pabendrauti ir išgirsti jo pasakojimą. Bendruomenė nupirko tris A. Katiliaus knygas Vasario 16-osios Akto signataras kunigas Alfonsas Petrulis ir dovanojo gimnazijos bei miestelio bibliotekoms. Musninkuose gyvenanti kraštotyrininkė Filomena Vaicekauskienė prisiminė, kad gimė ir augo netoli tos vietos, kur gyveno Petrulių šeima, vos per mišką, o mokykloje jai teko mokytis su signataro seserimis. Knygos autoriui A. Katiliui ir renginio organizatoriams dėkojo Širvintų rajono savivaldybės atstovės. Grojant instrumentiniam duetui Nostalgija, visi vaišinosi arbata, dalijosi įspūdžiais, apžiūrinėjo parodų eksponatus. Šaulių sąjungos narys Leonas Vaicekauskas su jaunosiomis šaulėmis pakvietė kartu padėti puokštę gėlių bei uždegti žvakutę ant signataro kun. A. Petrulio kapo, esančio Musninkų bažnyčios šventoriuje. Kartu nuo Nežinomo kareivio kapo paimtas grumstelis žemės, kuris vėliau išbertas prie būsimo paminklo Lukiškių aikštėje. Keletas faktų apie kun. Alfonsą Petrulį Alfonsas Petrulis gimė 1873 m. rugpjūčio 4 d. Kateliškiuose, Čypėnų valsčiuje, mirė 1928 m. birželio 28 d. Musninkuose. Tėvai Juozapas Petrulis ir Izabelė Jankevičiūtė-Petrulienė buvo ūkininkai. Šeimoje augo penki vaikai, trys broliai ir dvi seserys. Visi buvo išsilavinę. Iki 1884 metų A. Petrulis mokytas namie, nuo vienuolikos metų mokslus tęsė Šiaulių gimnazijoje. A. Petruliui teko mokytis rusų, lotynų, graikų ir vokiečių kalbų, literatūros, istorijos, algebros ir geometrijos dalykų. Mokslus tęsė kunigų seminarijoje, nuo 1891 m. Telšių (Žemaičių) vyskupijos dvasinėje seminarijoje, esančioje Kaune. Buvo įvertintas kaip puikaus elgesio ir gabus studentas. Nepriėmęs kunigystės šventimų būdamas 22 metų A. Petrulis išvyko į Lvovą. Ten ėmė mokytis Veterinarijos institute. Prašyme priimti atgal į seminariją jis rašė: Aš nesijaučiau dvasiškai ramus, ir kažkoks vidinis balsas mane vertė sugrįžti į Seminariją. Laikydamas šį vidinį balsą kaip pašaukimo ženklą, aš trokštu sugrįžti į Seminariją. Būdamas 25-erių 1899 metais A. Petrulis įšventintas kunigu. Per 29 kunigystės metus jis devynis kartus darbą turėjo pradėti naujoje parapijoje. Kun. A. Petrulis garsėjo lietuviškumu, nes, kur tik dirbo, steigė lietuviškas mokyklas ir draugijas, talkino leidžiant įvairią lietuvišką spaudą, gynė tikinčiųjų lietuvių teises Bažnyčioje, net ne vien lietuvių, bet ir gudų-baltarusių teises, kurios buvo paminamos tuometinių priešiškai nusiteikusių lenkakalbių. Jis buvo lietuviškų mokyklų ir draugijų steigėjas, pirmųjų lietuvių katalikų periodinių leidinių bendradarbis, Lietuvių mokslo draugijos ir Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti narys, Tautos pažangos partijos narys, Valstybės Tarybos Prezidiumo sekretorius (1919), Lietuvių konferencijos Berne (1917) ir Lozanoje (1918) dalyvis. 1918 m. vasario 16 d. kartu su kitais Lietuvos Tarybos nariais pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Už lietuvybės puoselėjimą 1919 metais du kartus lenkų kareivių buvo suimtas, kurį laiką kalėjo Vilniaus kalėjime. Nusilpus sveikatai, savo ganytojišką kelią baigė Musninkuose. Kun. A. Petrulis mirė 1928 m. birželio 28 d. eidamas į šv. Mišias, palaidotas Musninkų Švč. Trejybės bažnyčios šventoriuje (Širvintų r.). Jo atminimui pastatyta skulptūra. Musninkų gimnazijai mokyklos ir miestelio bendruomenių sprendimu suteiktas Alfonso Petrulio vardas.
Širvintų rajonas
© 2018 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |