Lietuvių Šveicarija Lietuvoje
|
Šveicarijos lietuvių bendruomenės
pirmininkė, Pasaulio lietuvių
bendruomenės kultūros komiteto
vadovė Jūratė Caspersen (dešinėje)
su tautodailininke
Dalia Kerpauskiene
|
Lietuvos politinių kalinių tremtinių sąjungoje (LPKTS), šiais metais mininčioje 30-ąsias įkūrimo metines, jubiliejiniai Lietuvos metai prasidėjo neįprastu renginiu. Jo sumanytojai Lietuvos universitetų moterų asociacija (LUMA), XXVII knygos mėgėjų draugija ir LPKTS jau pirmąją 2018 metų savaitę pakvietė į susitikimą su Šveicarijos lietuvių bendruomenės (ŠLB) pirmininke, Pasaulio lietuvių bendruomenės kultūros komiteto vadove Jūrate Caspersen. Garbioji viešnia gausiai susirinkusiems pristatė fotografijų parodą Lietuvių Šveicarija. Tai trijų dalių paroda, apimanti Šveicarijos lietuvių bendruomenės istoriją ir šiandieninę veiklą. Pirmoji dalis istorinė retrospektyvi pati didžiausia ir svarbiausia: archyvinės nuotraukos byloja apie lietuvių šviesuolius, jų Lietuvai nuveiktus darbus, apie kuriuos mažai težinoma. Tai ypač svarbus laikotarpis po Antrojo pasaulinio karo Šveicarijoje prieglobstį rado apie pusė tūkstančio lietuvių, o Alpių šalyje buvo apie vienas milijonas pabėgėlių. Atgavę jėgas pabėgėliai buvo raginami išvykti į kitas šalis rasti gyvenimo prasmę, ten įsikurti. Likdavo tik ligoti ar studijuojantys aukštosiose mokyklose. Šveicarijoje ne tik karo pabėgėliai rasdavo prieglobstį... Todėl neatsitiktinai šalyje, kur pagarba sergančiam, silpnesniam, kur vertinamas individas, asmenybė, gimė Raudonasis kryžius. Vertinga pirmoji parodos dalis perkelia į ne mažiau reikšmingą antrąją dalį, skirtą Šveicarijos tradicijoms. Čia jos lyginamos su lietuviškomis: įspūdingos Užgavėnių šventės, lietuviškoji rūta ir Alpių edelveisas, kalnų ragai ir kanklės. Lietuvių bendruomenės organizuotos Joninių šventės, dainų, šokių kolektyvai puikiai atspindi kultūrų bendrystę. Trečioji parodos dalis Šveicarijos lietuvių akimis pamatyti, užfiksuoti gamtos vaizdai. Joje eksponuojamos Eglės Dranevičienės, Danutės Gudauskienės, Ilonos Katkienės, Dianos Bunner, Ritos Meyer, Laimos Jokimaitės-Tikuišienės, Vilmos Kinčiūtės-Kern, Lijanos Tagmann, Felikso Ostapenko, Rimo Sukarevičiaus kūrybiniai darbai. Tai atspindi Šveicarijos lietuvių bendruomenės inicijuotus ir įgyvendintus projektus, skirtus tautiniam tapatumui išsaugoti, kultūrinėms, literatūrinėms, visuomeninėms ir edukacinėms programoms vykdyti.
|