2018 m. vasario 2 d.
Nr. 5 (2272)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Kad malda uždegtų širdis siekti Bažnyčios vienybės

KAUNAS. Švenčiant 2018 metų Maldos už krikščionių vienybę savaitę, sausio 22 dienos vakare Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčioje susirinkę šešių krikščionių Bažnyčių ir bendrijų nariai bei dvasininkai, kaip Dievo vaikai, kaip Kristaus mokiniai, pradėjo Ekumenines pamaldas šaukdamiesi Šventosios Dvasios, kad Ji uždegtų širdis melsti Bažnyčios vienybės. Šias intencijas ir liturgiją pristatė ir visus sveikino bažnyčios rektorius kun. Kęstutis Rugevičius.

Pamaldos vyko pagal 2018 metų Karibų regiono krikščionių Bažnyčių parengtus liturgijos tekstus ir simbolius, atitinkančius pamaldų temą Tavo dešinė, Viešpatie, yra nuostabi jėga (Iš 15, 6) ir bylojančius apie šiuolaikinę vergiją ir žmogaus nužmoginimą. Karibų regionas skaudžiai nukentėjo nuo kolonizatorių, atnešusių krikščionybę, tačiau engiamiems vietos gyventojams, iš kurių buvo atimamos pagrindinės žmogaus teisės, Biblija tapo paguodos ir išlaisvinimo šaltiniu. Liturgijos pagrindas buvo išlaisvinantis Dievo žodis ir nutrūkstančios grandinės. Taip prieš susirinkusiųjų akis vėrėsi visa išlaisvinanti Dvasios galybė, pajėgi sutraukyti bet kokio blogio grandines, atskiriančias žmogų nuo Dievo ir vienus nuo kitų.

Tradiciškai giedant broliams stačiatikiams maldai prie altoriaus atėjo stačiatikių Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios kunigas Igoris Rinkevičius, Kauno evangelikų liuteronų Švč. Trejybės bažnyčios kun. Saulius Juozaitis, Evangelikų Reformatų Bažnyčios diak. Jonas Žiauka, Jungtinės Metodistų Bažnyčios kun. Remigijus Matulaitis, Krikščionių bendrijos „Tikėjimo žodis“ pastorius Gabrielius Lukošius, šeimininkas, šios bažnyčios rektorius kun. Kęstutis Rugevičius, nuolatinis diakonas Audrius Jesinskas. Prie jų prisijungė ir kitas garbingas pamaldų dalyvis – gyvasis mūsų laisvės kainos liudininkas, Evangelikų reformatų generalinis superintendentas Tomas Šernas.

Giedojo katalikų bendruomenė „Gyvieji akmenys“ ir broliai stačiatikiai. Evangeliją skelbė diak. A. Jesinskas, vėliau dvasininkai tarė trumpus savo žodžius.

Stačiatikių kun. Igoris Rinkevičius atkreipė dėmesį į ką tik paskelbtą Evangeliją apie moters išgydymą (Mk 5, 21–43), jos istoriją savo bendruomenei perteikdamas rusų kalba. Jėzus iš daugelio prie Jo buvusių žmonių pastebi tik šią vargšę sergančią moterį, kuri prie Jo prisiartina su nuoširdžiu tikėjimu, ir išgydo iš minios tik ją vieną. Viešpats ruošia tai kiekvienam žmogui asmeniškai, kuris artinasi prie Jo su tikėjimu.

Metodistų kun. R. Matulaitis minėjo, jog Dievo žodis skatina mąstyti apie aukštesnius dalykus – dvasinį gyvenimą, suteikiantį žmogui laisvę nuo neapykantos, pykčio, nepasitikėjimo, klastos, – ir pasidžiaugė, kad šiandien laisvai galima rinktis, išreikšti savo tradiciją ir kartu melstis už krikščionių vienybę.

Evangelikų reformatų kun. T. Šernas atkreipė dėmesį, jog Dievas nori ne aukų, bet gailestingumo. Jėzus savuoju gailestingumu surenka į vieną vietą ir prašo melsti gailestingumo. Be to, kun. T. Šernas pasidalijo lūkesčiu po 5 metų Kaune jau pakviesti į maldą grąžintoje evangelikų reformatų bažnyčioje.

Pastorius G. Lukošius palinkėjo visiems krikščionims kasdien skaityti Šventąjį Raštą, o jo mintį apie vieną kaimenę ir vieną ganytoją priminęs evangelikų liuteronų kun. S. Juozaitis pakvietė po šių pamaldų pratęsti bendrystę liuteronų parapijoje.

Po tikėjimo išpažinimo į bendrą maldą prie altoriaus atėję susirinkusiųjų bendruomenių atstovai susikabino rankomis ir sudarė žmonių grandinę sykiu melsdami išlaisvinimo, naujos dvasios ir naujos širdies, atmesti smurtą ir būti Jėzaus taikos tarnais, sustiprėti bendrystėje su broliais ir seserimis Kristuje.

Bažnyčios rektoriaus kun. K. Rugevičiaus pakviesti vėliau visi pamaldų dalyviai susiėmė už rankų, apjuosė bažnyčią, jungiami ne grandinių, bet į širdis įlietos Kristaus meilės, ir kartu meldėsi Jėzaus išmokyta „Tėvų mūsų“ malda.

Pasveikinę vieni kitus Kristaus ramybės palinkėjimu, vėliau Jo šviesą, visų krikščionių pastangomis nešamą į pasaulį, pamaldų dalyviai paliudijo uždegtomis žvakėmis savo rankose.

Pagal Katalikai.lt

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija