Pirmasis puslapis
Aktualijos
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai
2018 metai

Popiežius Pranciškus aplankys Lietuvą rugsėjo 22–23 dienomis

Popiežius Pranciškus

Pasitinkant kovo 11-ąją, kovo 9 dieną, Lietuvą pasiekė džiugi žinia: Šventasis Tėvas Popiežius Pranciškus atvyksta į Lietuvą 2018 metų rugsėjo 22–23 dienomis. Vatikanas paskelbė tokį informacinį pranešimą: „Priėmęs atsakingųjų valstybės vadovų ir vyskupų kvietimą, Jo Šventenybė Popiežius Pranciškus 2018 metų rugsėjo 22–25 dienomis vyks į apaštalinę kelionę Baltijos šalyse ir aplankys Vilniaus ir Kauno miestus Lietuvoje, Latvijoje Rygą ir Agluoną ir Talino miestą Estijoje“.

Popiežius susitiks su Lietuvos tikinčiųjų bendruomene, jaunimu, neįgaliaisiais, dvasininkais, vienuolėmis ir vienuoliais, tremtiniais ir politiniais kaliniais bei išgyvenusiais Holokaustą žmonėmis. Po susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite Popiežius kreipsis į susirinkusius Daukanto aikštėje Vilniuje.

Vilniuje eisena paminėta Kovo 11-oji

Sekmadienį po pietų Vilniaus forumo ir tautininkų organizuotos Kovo 11-osios eitynėse skambėjo šūkiai už Vytį ir kalbą, už Kovo 11-osios vertybę. Lietuvos tautininkų ir respublikonų sąjunga (LTRS) eitynėse kvietė dalyvauti visus šalies žmones, kuriems svarbios tautinės vertybės. LTRS pirmininkas Sakalas Gorodeckis sakė: „Mūsų tikslas – suvienyti tautą švęsti ir neieškoti baubų“. Tautą ir Tėvynę mylinčius Lietuvos piliečius švęsti Kovo 11-ąją eitynėse kvietė ne tik tautininkai, bet ir „Vilniaus forumas“, „Talka: kalbai ir tautai“, Lietuvos gynybinius pajėgumus padedančių stiprinti nevyriausybinių organizacijų koordinacinė taryba, Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga ir kitos organizacijos. „Vilniaus forumo“ kreipimesi į Lietuvos Respublikos piliečius dėl Kovo 11-osios eitynių primenama, kad Lietuvos valstybė buvo atkurta remiantis kelią į nepriklausomybę tiesusio Sąjūdžio idealais ir tikslais. Vėl išsikovota valstybė turėjo tapti saugiais ir tvirtais lietuvių tautos ir visų šiai valstybei ištikimų šalies piliečių namais. Tačiau šis tikslas nebuvo įgyvendintas. Pasak „Vilniaus forumo“, atėjo laikas vienytis ir kelti esminius politinius reikalavimus už Kovo 11-osios Lietuvos valstybę. „Tikėdami, kad tai įmanoma, kviečiame surengti tikrai nacionalinę manifestaciją, kuri visiems mums primintų ir įpareigotų veikti drauge dėl vienintelio tikslo – išsaugoti Lietuvą“, – rašė „Vilniaus forumas“ kvietime į Kovo 11-osios eitynes. Jose dalyvavo daugybė įvairių politinių partijų bei pažiūrų ir įvairių meno, mokslo, kultūros atstovų, katalikų bendruomenės narių. Minioje plazdėjo trispalvės, Lietuvos istorinės, tautininkų, Ukrainos vėliavos. Eitynių dalyviai iš Vilniaus Arkikatedros Gedimino prospektu ėjo Lukiškių aikštės, link. Ten įvykusiame Mitinge šalia Lietuvos atstovų kalbėjo ir trijų Ukrainos organizacijų (tarp jų „Dešiniojo fronto“) atstovai bei Vokietijos atstovas. S. Gorodeckis priminė, kad tradicinėmis tapusių patriotinių Kovo 11-osios eitynių ištakos – spontaniškos jaunimo, nepatenkinto Kovo 11-osios oficioziniais renginiais, akcijos 2000 metais. Tuomet Lietuvos Respublikos teisėsaugos tarnybų suskaičiuoti 46 asmenys su patriotinėmis dainomis žygiavo Vilniaus senamiesčio gatvėmis. 2001 metais šie ir kiti jaunuoliai išėjo į Gedimino prospektą. Nuo to laiko kovo 11 dieną patriotinės eitynės organizuojamos kasmet.

Kova už laisvę nesibaigė

Auksutė Ramanauskaitė- Skokauskienė kalba Seime Jono Česnavičiaus nuotrauka

LLKS ginkluotųjų pajėgų vado, 1949 m. vasario 16 d. LLKS Tarybos deklaracijos signataro Adolfo Ramanausko-Vanago dukters Auksutės Ramanauskaitės-Skokauskienės kalba iškilmingame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime Seime kovo 11-ąją

Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadove profesoriau Vytautai Landsbergi, (linkiu jums greičiau sveikti), Seimo Pirmininke, Ministre Pirmininke, Ekscelencijos ambasadoriai, Bažnyčios hierarchai, signatarai, Seimo nariai, visi garbingieji šio iškilmingo posėdžio dalyviai!

1944 metų vasarą prasidėjo antroji sovietinė okupacija. Kilo sovietų represijų ir teroro banga. Prasidėjo lietuvių tautos pasipriešinimas – partizaninis karas, trukęs daugiau kaip dešimtmetį. Juo siekta atkurti Lietuvos Nepriklausomybę. Represinės struktūros žudė laisvės kovotojus partizanus, trėmė į Sibirą jų rėmėjus, laisvės kovotojų šeimas, gimines, artimuosius. Žmonės, įtariami prisidėjus prie Laisvės kovų, buvo uždaromi į kalėjimus, suimti pasipriešinimo dalyviai buvo žiauriai kankinami, žuvusių, nužudytų partizanų lavonus išmesdavo centrinėse miestų, miestelių aikštėse. Partizanų palaikus viešai išniekindavo, neleisdavo palaidoti. Po kelių dienų patys represinių struktūrų atstovai slapčia užkasdavo partizanų kūnus pelkėse, šiukšlynuose, sumesdavo į šulinius.

Baigėsi kun. K. Ralio lytinio išnaudojimo byla

Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas kovo 2 dieną vykusioje spaudos konferencijoje pristatė dvejus metus trukusio tyrimo išvadą, kurioje paskelbė, kad kun. Kęstutis Ralys, būdamas 12 metų vaikas, galėjo būti lytiškai išnaudojamas klieriko Vlado Petraičio. Prieš beveik dvejus metus kun. K. Ralys nurodė, kad būdamas maždaug 12 metų, patyrė klieriko Vlado Petraičio seksualinę prievartą. Arkivyskupas, pristatydamas tyrimo išvadą, sakė: „Išvadoje teigiama, kad yra pagrindo manyti, kad seksualinio išnaudojimo atvejų galimai būta kunigo Kęstučio Ralio nepilnametystėje. Pareiškime lytiniu išnaudojimu kaltinamas Vladas Petraitis yra miręs, joks trečiasis asmuo nepaliudijo ir tiesiogiai nepatvirtino kaltinančio teiginio, nors buvo išsakyta nuomonė, kad taip galėjo būti“. Kiti asmenys, kurie buvo nurodyti kaip galimai patyrę seksualinį išnaudojimą, to nepatvirtino. Tačiau, pasak arkivyskupo, surinkti duomenys leidžia turėti moralinį tikrumą, tai yra daryti išvadą, kad buvo lytinio išnaudojimo faktas. G. Grušas pabrėžė, kad pagal Baudžiamąjį kodeksą šiam nusikaltimui jau yra suėjusi senatis, o atsižvelgdamas, kad kaltinamasis miręs, jis priėmęs sprendimą užbaigti tyrimą. Arkivyskupas sakė: „Kunigui Kęstučiui nuo tyrimo pradžios siūlyta ir siūloma profesionali psichoterapinė pagalba, kurios išlaidas įsipareigoja padengti arkivyskupija“. Anot arkivyskupo, komisiją sudarė tyrėjas, teisininkas ir du psichologai. Pagal surinktą medžiagą, kaltinamasis Kauno kunigų seminarijos nebaigė, nes iš jos po pirmojo kurso buvo pašalintas. Ne Lietuvos vyskupo V. Petraitis 1985 05 14 įšventintas kunigu, dirbo Baltarusijoje. Mirė 2012 05 09. Iš 21 asmens, kurie įvardinti kaip galimi liudininkai, devyni yra mirę, du atsisakė liudyti, teigdami, kad apie tai nieko nežino, o septynių asmenų komisijai rasti apskritai nepavyko. Tad iš viso, be paties kun. K. Ralio, buvo apklausti trys žmonės. Papildomos informacijos iš vyskupijos Baltarusijoje negauta, nors į ją tyrėjai kreipėsi. Arkivyskupas kvietė prievartą patyrusius asmenis apie tai pranešti ne tik dvasininkams, bet ir teisėsaugai. Šiame tyrime daugiau aukų nebuvo nustatyta.