2018 m. kovo 16 d.
Nr. 11 (2278)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Baigėsi kun. K. Ralio lytinio išnaudojimo byla

Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas kovo 2 dieną vykusioje spaudos konferencijoje pristatė dvejus metus trukusio tyrimo išvadą, kurioje paskelbė, kad kun. Kęstutis Ralys, būdamas 12 metų vaikas, galėjo būti lytiškai išnaudojamas klieriko Vlado Petraičio. Prieš beveik dvejus metus kun. K. Ralys nurodė, kad būdamas maždaug 12 metų, patyrė klieriko Vlado Petraičio seksualinę prievartą. Arkivyskupas, pristatydamas tyrimo išvadą, sakė: „Išvadoje teigiama, kad yra pagrindo manyti, kad seksualinio išnaudojimo atvejų galimai būta kunigo Kęstučio Ralio nepilnametystėje. Pareiškime lytiniu išnaudojimu kaltinamas Vladas Petraitis yra miręs, joks trečiasis asmuo nepaliudijo ir tiesiogiai nepatvirtino kaltinančio teiginio, nors buvo išsakyta nuomonė, kad taip galėjo būti“. Kiti asmenys, kurie buvo nurodyti kaip galimai patyrę seksualinį išnaudojimą, to nepatvirtino. Tačiau, pasak arkivyskupo, surinkti duomenys leidžia turėti moralinį tikrumą, tai yra daryti išvadą, kad buvo lytinio išnaudojimo faktas. G. Grušas pabrėžė, kad pagal Baudžiamąjį kodeksą šiam nusikaltimui jau yra suėjusi senatis, o atsižvelgdamas, kad kaltinamasis miręs, jis priėmęs sprendimą užbaigti tyrimą. Arkivyskupas sakė: „Kunigui Kęstučiui nuo tyrimo pradžios siūlyta ir siūloma profesionali psichoterapinė pagalba, kurios išlaidas įsipareigoja padengti arkivyskupija“. Anot arkivyskupo, komisiją sudarė tyrėjas, teisininkas ir du psichologai. Pagal surinktą medžiagą, kaltinamasis Kauno kunigų seminarijos nebaigė, nes iš jos po pirmojo kurso buvo pašalintas. Ne Lietuvos vyskupo V. Petraitis 1985 05 14 įšventintas kunigu, dirbo Baltarusijoje. Mirė 2012 05 09. Iš 21 asmens, kurie įvardinti kaip galimi liudininkai, devyni yra mirę, du atsisakė liudyti, teigdami, kad apie tai nieko nežino, o septynių asmenų komisijai rasti apskritai nepavyko. Tad iš viso, be paties kun. K. Ralio, buvo apklausti trys žmonės. Papildomos informacijos iš vyskupijos Baltarusijoje negauta, nors į ją tyrėjai kreipėsi. Arkivyskupas kvietė prievartą patyrusius asmenis apie tai pranešti ne tik dvasininkams, bet ir teisėsaugai. Šiame tyrime daugiau aukų nebuvo nustatyta.

Kaip sakė arkivyskupas G. Grušas, kun. K. Ralys pagalbos ieškojo jau seniai, jis ne kartą yra užsiminęs, kad vaikystėje yra patyręs seksualinį išnaudojimą. „Vienintelė galima reakcija į vaikų seksualinį išnaudojimą – šį skausmingą reiškinį – yra sąžiningai ieškoti tiesos ir teisingumo. Seksualinę prievartą prieš vaikus Bažnyčia laiko sunkia nuodėme, reikalaujančia vienareikšmiškai drausminėmis priemonėmis reaguoti į asmenis, pripažintus padarius tokias veikas“, – kalbėjo G. Grušas. Klausiamas, kodėl tyrimas pradėtas tik užpernai, kai kunigas K. Ralys apie patirtą prievartą su Bažnyčios atstovais yra kalbėjęs dar prieš gerą dešimtmetį, Vilniaus arkivyskupas pabrėžė niekuomet neraginęs kunigo nutilti. Arkiv. G. Grušo teigimu, nors tyrimo metu daugiau aukų nenustatyta, tačiau ir vienas atvejis yra per daug.

Tyrimas pradėtas 2016 metų balandį, jį atliko arkiv. G. Grušo sudaryta komisija. Arkivyskupas sakė nesąs patenkintas, kad tyrimas tiek ilgai užsitęsė. „Tikiuosi, kad ateityje šitie tyrimai daug greičiau bus atliekami“, – sakė jis. Anot arkivyskupo, šiuo metu būtina padaryti taip, kad daugiau tokių atvejų nebūtų. Paklaustas, kiek dar atlieka tyrimų, G. Grušas teigė, kad tai yra pirmas Lietuvoje padarytas tyrimas, naudojant Vatikano patvirtintas procedūras. Jis sakė: „Apie kitus dabar vykdomus tyrimus neturiu žinių, kad yra. Turėjau vieną atvejį Vilniaus arkivyskupijoje, kur buvo kaltinamas kunigas užsienyje, perdavėme šį tyrimą vyskupijai, kuri turėtų tirti, paėmėme liudijimus iš jau suaugusių žmonių“. Minėtose procedūrose nurodoma, kad procesas pradedamas tik tada, kai gaunamas rašytinis skundas. Spaudos konferencijoje dalyvavęs teisininkas Vygantas Malinauskas patikslino, kad raštu privaloma kreiptis, jei nuo įvykio praėję daug laiko, tačiau jei nepilnametis asmuo kam nors užsimena apie galimą seksualinį smurtą, rašytinio skundo nereikia – iškart reaguoti įpareigoja įstatymai.

Spaudos konferencijoje dalyvavęs kun. Gintaras Vitkus pabrėžė, kad popiežiai vyskupams yra nurodę organizuoti prevencijos priemones, 2014 metais įkurta Vaiko teisių komisija Vatikane, kuri kuruoja tokius tyrimus ir ieško galimybių užbėgti už akių panašiems atvejams. Jis sakė, kad pastaraisiais metais atsiranda tik pavienių pranešimų apie tokius nusikaltimus. Kunigas pridūrė, kad didelis dėmesys skiriamas smurtą patyrusių žmonių gydymui, nes tokios traumos tęsiasi ilgai, be to, dėl jų nukentėjusieji ilgai neatsiveria, nepasakoja apie patirtą prievartą. Jis sakė: „Mes Lietuvoje suprasdami padėties rimtumą, matydami, kiek daug smurto mūsų gyvenime yra, patyčių, suprantame, kad reikia būtinai sutelkti jėgas“.

2016 metais „Lietuvos rytas“ paskelbė, kad Šv. Petro ir Povilo bažnyčios Vilniuje rezidentas kun. K. Ralys per pamokslą tikinčiųjų bendruomenei atvirai pasakojo apie patirtą lytinę prievartą. Vėliau internete ėmė plisti vaizdo įrašas, kuriame kun. K. Ralys daugiau papasakojo apie tai. Vaizdo įraše, kurį į internetą įdėjo jo studijų seminarijoje draugas kun. Arnoldas Valkauskas, kun. K. Ralys pasakoja, kad 1975–1978 metais, būdamas 10–12 metų vaikas, jis patarnaudavo šv. Mišiose ir Kelmės klebonijoje, antrame aukšte, vienas kunigas, tuo metu buvęs klierikas Vladas Petraitis, pakvietęs pasilikti šiame name: „Naktį buvau visapusiškai seksualiai išnaudojamas“.

Vėliau LRT RADIJUI kunigas sakė, kad 2002 metais pasikalbėjo su kardinolu Audriu Juozu Bačkiu, bet tai ir liko pokalbiu. 2007–2008 metais kalbėjęs ir su vyskupu Juozapu Tunaičiu, kuris paprašęs užrašyti apie šį įvykį. „Tunaitis po mano pareiškimo buvo labai sunerimęs. Tačiau ir tai liko tik pokalbiu“, – teigė kun. K. Ralys. 2016 metais „Lietuvos rytui“ kun. K. Ralys sakė, kad 2009 metais savo dramą papasakojo Šventojo Sosto apaštališkajam nuncijui arkiv. Luidžiui Bonaciui (Luigi Bonazzi), o jo nufilmuotą prisipažinimą pamatė ir dabartinis Vatikano atstovas Lietuvoje arkiv. Pedras Lopesas Kvintana (Pedro Lopez Quintana). Paklaustas, ar jam nebuvo skaudu, kad niekas nesikeitė, kunigas tada atsakė „Gal ir buvo. Tačiau ką dar galėjau padaryti? Suprantu ir Bažnyčios vadovus, kuriems apie tai pasakiau, – juk per tuos įvykius kai kurie jų gyveno kitose šalyse“.

Beje, kaip rašė dr. Aleksandras Adamkavičius („Prisimenant kun. kanauninką Vladą Petraitį, „Voruta“, 2015 05 30, nr. 5“), kun. V. Petraitis gimė 1955 01 20 Pociūnėlių kaime, Radviliškio rajone. Autorius rašo, kad esą po Romo Kalantos susideginimo sukūrė eiles apie šią mirtį liepsnose, todėl prasidėję nemalonumai ir tada buvęs priverstas išvykti iš Lietuvos. „Vorutoje“ rašoma, kad kunigu jis įšventintas 1985 05 14 Žaslių bažnyčioje. Nuo tų metų lapkričio pradėjo dirbti Baltarusijoje, Vitebsko vyskupijoje, Mioruose. Šis kunigas buvo vienas pirmųjų, pradėjusių aukoti šv. Mišias baltarusių kalba. Leido katalikišką laikraštį „Sielos balsas“. 2000–2008 metais buvo Slabados parapijos (Breslaujos r.) administratorius. 2001 metais Vitebsko vyskupas Vladislavas Blynas jį net paskyrė Vitebsko katedros kanauninku. Nuo 2008 metų iki mirties buvo Ikaznos parapijos administratorius (Breslaujos r.). Mirė 2012 05 09. Palaidotas šalia Miorų bažnyčios.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija